Ach, ta žemė žemelė. Kiek dėl jos ginčų, barnių, pykinių. Vaidijasi tėvai ir vaikai, broliai ir seserys, kaimynai… Dažnai ne dėl hektarus užimanančių arimų, dėl metro kito žemės, dėl pusmetrio ežios. Panaši situacija „prisirpo“ ir Daugėliškyje.

Prie klebonijos (tarp pastato ir tvenkinio) yra 1,5–2 arų žemės ruoželis, kuriame klebono kun. Jono Kardelio gaspadinė kasmet pasėja daržovių – svogūnų, morkų, kitų žalumynų. Ir pernai rudenį ta pėda buvo tvarkingai suarta, parengta šio pavasario sėjai. Tačiau neseniai klebonas sužinojo, kad tas jo daržiukas – ne jo. Kaip nuosavybė, tie pora arų nei kunigo asmeniškai, nei klebonijos niekada ir nebuvo, jais naudotąsi, kaip valdiška žeme. Dabar, sako, naudotis jau nebeišeis, tie arai – privatizuojami. Kaip ir tvenkinys, kuriame daugėliškėnai, kada tik panorėję, „ukvatą“ nuvydami karosus gaudė. Dabar žmonės bruzda. Daugėliškio gatvėmis vaikšto kalbos, kad tvenkinio savininkas jį aptvers ir meškerioti niekam neleis.

Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjas Arvydas Bagdonas dėl to daržo taip aiškino:

– Žemės projektą prieš keletą metų darė buvęs žemėtvarkininkas Darius Čeponis. Tuomet klebonijai nebuvo palikta jokios žemės. Ar jos buvusiam kunigui (Aldui Čeponiui – aut. past.) nereikėjo ar kokia klaida įvyko – nežinau. Projektas buvo padarytas ir patvirtintas Nacionalinėje žemės tarnyboje. Dabar toje vietoje rengiamas privatizavimo projektas. Į žemę su tvenkiniu pretenduoja Irena Markevičienė. Ji rajone negyvena, kažkada jai ir jos seseriai (Irenai ir Jadvygai Valuckaitėms) žemės sklypas priklausė Ignalinos mieste, kurį ji, kaip kompensaciją už negrąžinamą žemę mieste, ir perkelia į Daugėliškį. Į tą klebono daržą, tvenkinį ir dalį sodo už jo realiai pretenduoja įmonės „Danvalda“ vadovo Dano Šablovsko žmona, kuri turi 80-metės I. Markevičienės įgaliojimą privatizuoti tą sklypą. D. Šablovskas, žinoma, kaip specialistas tvarko visus popierius. Teisiškai Danas teisus, kai gausiu žemės privatizavimo bylą, aš neturėsiu priežasties jo netvirtinti. Nepasirašyti galiu tik tuomet, jei ten yra kas nors pažeista. Kita vertus, yra moralinė reikalo pusė. Palikti kleboną be to daržo – nei šis, nei tas. Buvau pasikvietęs D. Šablovską, bandžiau kalbėtis. Juridiškai jis teisus, tai man taip ir nepasakė, ką darys, kaip elgsis. Pamykė ir nei taip, nei – ne. Aš jo vietoje seno žmogaus neskriausčiau, rasčiau kokią išeitį.

Kas dėl tvenkinio, tai čia bus seniūnijos padaryta klaida. Dar iki D. Čeponio žemės projekto seniūnijai reikėjo kreiptis į savivaldybę, kad šį tvenkinį savo sprendimui perimtų visuomenės reikmėms. Bet niekas nesikreipė. Kaip elgtis būsimam tvenkinio savininkui – leisti ten žvejoti, ar neleisti – vėlgi bus jo reikalas. Žinoma, Daugėliškio bendruomenė dėl tvenkinio perdavimo jos reikmėms dar gali kreiptis į teismą, bet ar jį laimėtų – tik teismas žino.

Kaip supratote, būsimas klebono daržo ir visų pamėgto tvenkinio savininkas ir bus matininko darbą dabar atliekantis D. Šablovskas. Jis sako, kad kol kas apie tai kalbėti dar anksti, bet ir neneigia, kad taip bus.

Parapijiečiai net lankėsi pas rajone gyvenančią D. Šablovsko motiną, kad ši įtikintų sūnų neskriausti kunigo J. Kardelio ir leisti jam ir toliau naudotis tuo daržu. „Leistų nors šiemet, juk rudenį suarėme, patręšėme, o vėliau bus matyt“, – sako klebonas.

D. Šablovskas MI įtikinamai teigė, kad viskas daroma teisėtai. Tuomet priminiau, kad dar daug situacijų, kai dėl prastų įstatymų sprendimai būna teisėti, bet neteisingi. Ponas Danas su tuo sutinka. Jis sakė, kad nei klebonas, nei klebonija niekaip negali to daržo privatizuoti, nusipirkti ar nuomoti. Dar skundėsi, kad klebonas neva to daržo nori per vidurį sklypo. Ir iš vienos, ir iš kitos daržo pusės dar lieka rėželiai žemės. Kaip tuomet gali projektą padaryti? Pagaliau kalbantis prieita išvados, kad teisiškai nieko nepadarysi, bet žmogiškai galima susitarti. „Aš abiem rankom už tai, kad kieno ta žemė bebūtų, leisti kunigui ir toliau tuo daržu naudotis“, – sako D. Šablovskas.

Išties, tai būtų gražus vyriškas sprendimas. Panašiai buvo sukirsta rankomis Dūdose, kur žemę perka vienas ūkininkas, o negalinčiam jos pirkti česnakų augintojui žemę išnuomos su galimybe vėliau ją parduoti. Ir ten kalba eina ne apie 2 arus, o apie keliolika hektarų. Visi gi esam žmonės.

Daugėliškio situacijoje dabar reikia dar kartą susitikti matininkui ir klebonui ir susitarti. Ponui Danui ištarus „Naudokis, kunige, tuo daržu, gal ir mane kada ten kokiu išaugintu agurkėliu pavaišinsi“, manau, viskas sėkmingai išsispręstų.                                                

Prie klebonijos (tarp pastato ir tvenkinio) yra 1,5–2 arų žemės ruoželis, kuriame klebono kun. Jono Kardelio gaspadinė kasmet pasėja daržovių – svogūnų, morkų, kitų žalumynų. Ir pernai rudenį ta pėda buvo tvarkingai suarta, parengta šio pavasario sėjai.