Buvo pasiūlyta keliolika herbo pavyzdžių, kuriuose užfiksuoti įvairūs simboliai – geležinkelis, Rojaus obuoliukai, dailininko Rustemo teptukas, angelas ir kt. Renkantis herbą, aktyviai dalyvavo ir mokiniai, mokytojai. Organizuoti piešinių konkursai, atliktos apklausos, vyko diskusijos. „Kiek esu matęs įvairių herbų, tai mūsų – pats gražiausias“, – šypsosi seniūnas. Pernai vasarą miestas šventė 150 metų jubiliejų. Norėta herbą pristatyti ta proga, tačiau kūrybos ir derinimo procesas pasirodė ilgesnis, nei buvo manyta. Planuojama gražią šventę surengti liepos mėnesį.

Seniūnas yra dėkingas bendruomenei, jos pirmininkei Aldonai Bikulčienei, visiems aktyviems ir savo kraštą mylintiems žmonėms. Būtent bendruomenė rūpinosi šiuo projektu, skyrė tam lėšų, taip pat prisidėjo seniūnija bei rėmėjai: verslininkai Vidmantas Kuolas, Valdas Macijauskas, Leta, Silvija ir Edmundas Jonuškai.

Seniūnui V. Kazėnui optimizmo netrūksta. „Negalima stovėti vietoje – reikia nuolat judėti į priekį“, – sako jis ir pasakojo apie šiemet Dūkšte vyksiančius renovacijos darbus. Bus sutvarkyti svarbiausi miesto pastatai, jų prieigos, gatvės, todėl tikrai turime kuo pasidžiaugti. „Kaip gražu matyti kituose miesteliuose prie seniūnijų iškeltas vėliavas, puikiai sutvarkytą aplinką. Norisi ir patiems pasitempti“, – tokios mintys seniūnui teikia vilties, kad ir Dūkšto žmonės taps labiau susitelkę, vieningesni, o per šventes vėliavos puoš ne vieną kitą, o  kiekvieną namą. Seniūno teigimu, Dūkšto, rajono ir Lietuvos vėliavos nuolat plevėsuos ir prie seniūnijos pastato.

Dūkšto pavyzdžiu galbūt paseks ir kiti rajono miesteliai, nes kol kas rajone tik Mielagėnai turėjo savo herbą. Heraldikos specialistai sako, kad herbą gali turėti miestai ir miesteliai, taip pat – kaimai, atliekantys tam tikras savivaldos funkcijas. Jei miestelis ar kaimas, kad ir nedidelis, yra seniūnijos centras, nekyla jokių kliūčių jam sukurti ir patvirtinti herbą. Tokioje gyvenvietėje yra administracinė įstaiga – seniūnija, gyvenvietė yra aiškiai apibrėžtos teritorijos centras, yra nemažai sričių, kur herbas gali būti naudojamas. Svarbu, kad herbas funkcionuotų.

Šiuo metu miestelius ir kaimus reprezentuoja daugiau nei 200 herbų, o iš viso Lietuvoje herbus turi apie 340 miestų ir miestelių.