Skip to content

Balandis bityne

MI informacija

Bitininkų susirinkime: knygos autorė apie bitininkystę Meilutė Močiškytė bitininkams dalija autografus.Viščiukus skaičiuojame rudenį, o bičių šeimas pavasarį. Su pirmuoju bičių apsiskraidimu prasidėjo naujas bitininkavimo sezonas. Šiais metais bičių šeimos apsiskraidė kovo 28 d., esant +12º C. Bitės peržiemojo neblogai. Jeigu šeimos buvo pagydytos ir iš rudens pamaitintos tinkamai, žuvusių vos 1–2 proc.

Kovo pradžia buvo šiltesnė, deja pabaiga – daug vėsesnė. Jau žydi baltalksniai, juodalksniai, bitės galėtų atsinešti žiedadulkių, vandens, bet orai neleidžia joms skraidyti. Truputį vėluojantis pavasaris gal ateityje pasivys daugiametį augalų žydėjimo fenologinio kalendoriaus vidurkį. Balandį pražįsta blindė (vidutinė žydėjimo diena Lietuvoje – balandžio 12 d.). Orai žada sušilti nuo balandžio 14 d.

Dabar bičių šeimoms kaip niekad reikalinga šiluma, todėl lizdus papildomai apšiltinkime. Yra posakis: „Bitėms kailiniai reikalingi ne žiemą, o pavasarį“. Pats laikas saulės atokaitoje įrengti vandens girdyklas, kad bitės galėtų ir vėsesnę, ir saulėtą dieną parsinešti vandens.

Kai kurie bitininkai jau peržiūrėjo dalį bičių šeimų, įvertino jų stiprumą, likusį maisto kiekį, motinų kokybę, nustatė, ar bitės neserga kokia nors liga. Jeigu neatlikote pavasarinio patikrinimo – būtinai tai padarykite. Esant oro temperatūrai ne žemesnei kaip +15ºC, saulėtą dieną išvalome lizdus, įvertiname šeimos stiprumą, medaus likutis turi būti ne mažiau kaip 6 kg. Jeigu avilyje daug neaptūptų korių, sumažiname lizdą, išimdami pirmiausiai neaptūptus tuščius korius.

Bites papildomai apšildome. Nuo avilių dugnų paimame negyvų bičių ir pristatome į veterinarijos tarnybą tyrimams. Bityno pase privalo būti įrašas apie tyrimo rezultatus. Šeimas, kurioms trūksta maisto, maitiname cukraus sirupu (1:1). Silpnas ir be motinų šeimas, jeigu jos neserga, jungiame prie stipresnių. Pavasarį sujungti bičių šeimas labai paprasta, nes jos nėra labai aktyvios. Paprasčiausiai bitės, neturinčios motinos, nukratomos nuo korių į kitą avilį už skiriamosios diafragmos. Esant reikalui, į sujungtą šeimą pridedame papildomai keletą korių iš šeimos be motinos.

Sergančias nozematoze bičių šeimas savo bityne gydau pelyno sirupu. Imu pelyno šakelę ir įmerkiu į 6 l ką tik užvirinto vandens ir uždengiu dangčiu. Palaikau 1–2 min. vandenyje, kol pritraukia ir išimu, po to įpilu 6 kg cukraus, išmaišau. Taip gaunu apie 10 l gydomojo sirupo. Jis turi būti kartokas, bet ne ypatingai kartus. Pelyno šakelių prisiskinu augalo žydėjimo metu ir džiovinu pavėsyje surištas žemyn žiedais. Taip gydau jau daugelį metų ir esu patenkintas veiksmingumu. Jeigu įtariate ir vėliau paaiškėja, kad bičių perai serga puviniais, patartina tokias šeimas visiškai sunaikinti, nes jos ateityje užkrės ir sveikąsias. Gydyti antibiotikais Lietuvoje tokių šeimų negalima, nes draudžiama.

Vienintelis galimas kovos būdas – pervaryti bičių šeimas į naują avilį su neužkrėstais koriais, bei pakeisti motiną. Taip galima sujungti kelias sergančias šeimas į vieną ir sumažinti užkrato židinį. Motiną reikia keisti todėl, kad dėl apsiskraidymo su giminingais tranais šios šeimos perai neatsparūs ligoms, nes dėl genetinės ydos perų plotas koriuose būna nevientisas (bitės pašalina dėl giminystės ryšio blogai išsivysčiusius perus). Jokiu būdu korių su medumi iš sergančių šeimų nedėkime į sveikas šeimas, nes jas galime užkrėsti.

Balandį, sušilus orams, bitės jau atsineš žiedadulkių, nes žydi baltalksniai, juodalksniai, tuoj pradės žydėti lazdynai, blindės, šalpusniai. Stipresnės bičių šeimos pakankamai atsineš žiedadulkių, todėl gausiai augins perus. Jiems atsiradus ant 4–6 rėmelių, tokias stiprias šeimas reikėtų plėsti, įdedant 1–2 rėmelius su šviesiai rudais koriais. Šiuo metu stiprėjimo pagrindas yra gerai apšildytas lizdas, bitėms netoli bityno turi būti vandens girdykla. Jeigu dėl nepalankių orų blindžių žiedai neišskirs nektaro ir atšals ilgesniam laikui, pamaitinkime bites cukraus sirupu, nes kitaip šeimos nestiprės, badaus arba gali net žūti.

Pražydus agrastams ir serbentams, lizdus jau galima plėsti vaško plokštelėmis, kurios dedamos iš lizdo kraštų šalia perų. Esant šiltesniems orams, kai kurie bitininkai jau uždeda ir pusines meduves (pražydus klevams). Šiuo metu įvyksta lūžis, kai bičių daugiau gimsta, negu miršta. Prasideda šeimų stiprėjimas. Produktyvi motina per savaitę pajėgi pridėti į dviejų rėmelių korius kiaušinių, iš kurių ateityje išaugs bitės darbininkės. Būtina, kad motinos būtų kokybiškos. Bičių šeimos stiprėja nevienodai, todėl bitininkas turi įvertinti kiekvieną šeimą individualiai ir plėsti atitinkamai pagal stiprumą. Dažnai pasitaiko, jog apžiūrėjimo metu motina sužalojama (sužeidžiama viena koja ar prispaudžiamas motinos pilvelis). Tokia šeima lėtai stiprėja, nes nekokybiška motina nepajėgi dėti daug kiaušinių. Būtina ją pakeisti.

Na, o bitininko laukia daug darbų. Baigiami tvarkyti koriai, lydomas vaškas, jei to nepadarėte iki šio momento. Į rėmelius veriamos vielutės ir į juos įlydomos vaško plokštelės, ruošiamos meduvės. Nepamirškime pasėti ir medingų augalų bitėms, tai sudarys palaikomąjį medunešį ir bitės mažiau spiesis ne medunešio laikotarpiu. Sėkim esparcetą, faceliją, barkūną, bandrenį, grikius, įvairius dobilus bei kitus medingus augalus. Tad nuo darbo rezultatų priklausys, ar aviliai bus pilni medaus, ar tušti, o galbūt lėks spiečiai vienas po kito? Linkiu gero oro ir sėkmės darbuose!

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *