Nors balandžio dienos temperatūros požiūriu margos – tai šilčiau, tai vėsiau – tačiau pavasaris jau tvirtai ant pečių sėdi, nenusipurtysi. „Kiečiausias“ tam įrodymas – namuose atvėsę radiatoriai. Baigėsi šildymo sezonas, o su juo ir pinigėlių krapštymas, dažnai – drebančiomis rankomis, nes paskutinių. Šis savaitgalis žadamas itin šiltas, bet kitą savaitę vėl vės. Taip ir riedame aukštyn – žemyn, tarsi važiuodami per Labanoro girią link Molėtų. Mano pažįstamas, prašnekus amžina orų tema, jau kelis kartus sakė: „Dar nesidairykit jūs geresnių orų, tikras pavasaris visada ateina tik po šv. Stanislovo (gegužės 8-osios)…
Pirmalaikių Seimo rinkimų nebus. Taip antradienį po ilgų ginčų nutarė seimūnai, skubos tvarka balsavę dėl atitinkamo Seimo nutarimo. Už tai, kad liepos 22-ąją (tokia data siūlyta) būtų surengti pirmalaikiai rinkimai, pasisakė 50 parlamentarų, 24 buvo prieš, 25 susilaikė. Pagal šalies Konstituciją, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai būtų surengti, reikia ne mažiau 85 Seimo narių pritarimo. Daugiausia balsavo už rinkimus opozicinės partijos, iš valdančiųjų jiems pritarė 7 konservatoriai. Tiesą sakant, mažai kas ir tikėjo, kad seimūnai savo noru atsisakys „katino dienų“ patogiuose krėsluose, ypač tie, kam vėl patekti į Seimą – idėja fix. Nors precedento būta. Kol kas vienintelis atvejis, kai Seimas save „pasileido“, buvo 1992 m. Tuomet, kadencijai vos įpusėjus, pirmalaikius rinkimus, visiškai tarp savęs susipriešinę, paskelbė pirmas demokratiškai išrinktas ir nepriklausomybę paskelbęs parlamentas. Tačiau tuomet kovos vyko dar ne dėl pinigų ir turtų, o dėl idėjų, tad buvo lengviau…
Tad eiliniai Seimo rinkimai vyks spalio 14 d. Tačiau ir ta diena Seimo kanceliarijai kelia vis didesnį galvos sopulį. Nėra pinigų seimūnų išeitinėms mokėti. Tam gali būti sukrapštyta vos 912 tūkst. litų, kai reikia kelis kartus daugiau. Paprastai į Seimą neperrenkama nuo 70 iki 90 parlamentarų, drauge su jais išeina maždaug pusė tūkstančio jų padėjėjų. Šiems nemenkas sumas dar tenka sumokėti ir už nepanaudotas atostogas. Baigiantis ankstesnėms Seimo kadencijoms, išeitinėms kompensacijoms mokėti būdavo rezervuojami 6–8 mln. litų, nors realiai tiek ir nebūdavo išleidžiama. Žinoma, per kadenciją Seime visiškai nuskurdę seimūnai jiems priklausančių tūkstančių visų mūsų naudai neatsisakys, tad, pasak Seimo kanclerio J. Mileriaus, teks su išėjusiais atsiskaityti ne iš karto, o dalimis, kas mėnesį mokant tam tikrą sumą…
Apkarto Garliavos situacija. Na, kiek galima kalbėti, rodyti, ginčytis ta tema? Ji rimta, tačiau kuo toliau, tuo iš to vaiko tragedijos daroma komedija. Gal kokio ginčų rekordo, verto Gineso knygos, siekiama? Šią savaitę Kedžių kieme jau ir didžiulė estrada pastatyta, triukšmingi koncertai prasidėjo. Gal kad tai mergytei saldžiau miegoti būtų? Baisiausia, kad pasimetusi valstybė, jos institucijos nežino, kaip elgtis. Žmonėms ant prokurorų, teismų, policijos, ministrų nutarimų ir nurodymų nusispjaut. Situacija tokia: arba tas vaikas paliekamas ramybėje ten, kur jis yra, arba prieš jos gynėjus reikia kaimyno A. Lukašenkos „omono“ (savi nedrįs rankos kelti). Premjeras A. Kubilius oficialiai pripažino, jog spręsti Garliavos situaciją valdžiai trūksta patirties: „Valstybės institucijoms nėra paprasta ir lengva įgyvendinti teismo sprendimą. Patirties, ieškant tinkamiausio sprendimo tokioje situacijoje, nėra, dėl to kartais daromos ir klaidos“. Kiek dabar tai Garliavos aukai metukų? Septyneri, aštuoneri? Padurnavojam dar taip dešimt metų, Kedytė taps pilnamete, visiems špygą parodys ir problema išsispręs savaime…
Nuo 2013 m. siūloma 330 litų padidinti neapmokestinamąsias pajamas ir jas suvienodinti su minimalia mėnesio alga – 800 litų. Atitinkama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa Seime jau užregistruota. Kas iš to išeitų? Gerai išeitų. Žmonės, gaunantys minimalią algą, nebemokėtų valstybei mokesčių. Dabar, „ant popieriaus“ gaunantys minimalią 800 Lt algą, į rankas gauna tik 678,5 Lt, o gautų visus 800 Lt. Tik vargu ar tokia pataisa „prasmuks“, bet pasvajoti gi nedraudžiama…
Ignalinos padangėje taip pat mūšiai vyko, tiesa, niekam žalos nedarę protų mūšiai. Žaidimas, kurio kiekviename ture komandos atsakinėjo į 50 klausimų apie Europą. Trečiadienį baigėsi žiemos sezono serija. Nugalėjo „Bombardino“ komanda, antras liko teatro „Salos“ šešetukas, kuriame žaidė ir „Mūsų Ignalinos“ žmonės, tiesa, į žaidimą įsisukę tik nuo trečiojo turo. Prizininkai ir visi kiti dalyviai apdovanoti gausybe prizų, kuriuos įsteigė Europos Sąjunga per Visagino Europos informacijos centrą.
Vilniuje laboratorijoje ištirtas išgautas Ignalinos mineralinis vanduo, specialistai savo parašais patvirtino, kad mūsiškis vanduo – liuks! Daugiau apie tai – šiandienos numeryje.
„Mūsų Ignaliną“ dabar žino ir Izraelyje, ir Meksikoje, ir kitur, kur tik gyvena litvakai, iš Lietuvos kilę žydai. Platinami mūsų išspausdinti straipsniai apie „Titanike“ paskendusį žydą Eliezerą iš Ignalinos ir jo giminės gyvenimą Ignalinoje ir jos apylinkėse. Sulaukėme daugybės skambučių iš Šapiro giminės palikuonių, esame kviečiami į litvakų renginius. Vakar tokiame tarptautiniame renginyje dalyvavo mūsų Paulius, kalbantis angliškai ir vertęs iš anglų kalbos visą spausdintą medžiagą. Ką gi, šalom, ignaliniečiai!
Šilto ir malonaus savaitgalio!
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!