Atvelykio išvakarėse Ignalinos seniūnija į buvusios Kazokinės mokyklos patalpas sukvietė šio ir aplinkinių kaimų gyventojus pagerbti prieš metus į Anapilį iškeliavusios gerai pažįstamos darbščios ir kūrybingos moters Bronės Giedraitienės šviesų atminimą ir dar kartą pasiklausyti jos sukurtų posmų bei pamatyti originalių rankdarbių, kuriais ji skaidrino savo nelengvą gyvenimą.

Į šios Kazokinės kaimo šviesuolės pagerbimo popietę gausiai susirinkę jos gerbėjai turėjo galimybę iš į svečius atvykusio rajono vicemero Henriko Šiaudinio, seniūno Jono Politos, dukterėčios Irenos Sosnovskajos prisiminimų plačiau susipažinti su šios kuklios, bet darbščios ir kūrybingos moters gyvenimu, kuriuo gali pasekti ne vienas, patekęs į sunkios vienatvės ir sunkių išbandymų kryžkeles.

Prisiminimų popietę pradėjusi Strigailiškio kaimo seklyčios laisvalaikio organizatorė Rima Grušnienė papasakojo, kad velionė gimė ir užaugo prie Vėlio ežero darnioje bei darbščioje kaimiečių šeimoje. 7 klases baigė netoli

gimtinės, buvusioje Budnikų septynmetėje mokykloje. Anksti neteko tėvų, bet ir sukūrus šeimą, likimas nelepino. Tik sulaukusi vos daugiau kaip 40-ties metų, netikėtai neteko vyro. Neužilgo žuvo ir vienintelis, vos 24-erių sulaukęs sūnus. Likusi visiškai viena, po skausmo našta naktimis nebegalėjo net akių užmerkti. Todėl atlikusi savo ūkelio darbus, laisvalaikio valandėlėmis ir net nemigos naktimis imdavo į rankas paprastą virtuvinį peilį ir pradėjo iš medžio drožinėti įvairių paukštelių ir kitokių gyvūnėlių figūras. Nuo drožinėjimo kartais net rankos krauju pasrūdavo. Bet savo meniškos prigimties neatsisakė.

Po kelerių metų, kai gimtasis kaimas pradėjo nykti ir vienatvė dar labiau pradėjo spausti, Bronė nusprendė parduoti gimtąją sodybą ir persikelti į Kazokinę, kur daugiabučiame name surado artimų ir nuoširdžių kaimynų, iš dalies padėjusių pamiršti savo gyvenimo skriaudas. Čia prabilo ir eilių mūza, kurių vedina ranka į sąsiuvinį ėmė dėlioti pirmąsias eilėraščių eilutes. Nebuvo jos poezijos viršūnė, bet jose buvo atkuriami

jaunystės prisiminimai, gimtojo krašto grožis, artimųjų netektis, meilė mamai ir vienintelei sesutei, kurią gyvenimas nublokšė į Sibiro platybes. Kaip Bronė dar būdama gyva sakė, kad jos eilės nebuvo profesionalios, bet jos liejosi savaime ir iš širdies. Labai ji džiaugėsi, kai jos pasirodė viešumoje, buvo spausdinamos „Mūsų Ignalinos“ laikraštyje. Beje, Linkmenų krašto muzikantas Vincas Kliukas yra net vieną dainą Bronės eilėms parašęs.

Popietėje kalbėjęs seniūnas Jonas Polito sakė, kad ši moteris žavėjo savo vidine šviesa ir šiluma. Jos meniška prigimtis skatino kurti grožį. Bronės drožiniais, mezginiais ir nėriniais išpuoštuose namuose visuomet buvo malonu apsilankyti. Patrauklūs buvo ir jos sueiliuoti posmai. Todėl dar gyvai esant, seniūnas pažadėjo jai išleisti jos kūrybos knygelę. Pažadas ištęsėtas dabar, praėjus metams nuo B. Giedraitienės mirties. Seniūnas nuoširdžiai dėkojo prasmingą darbą parėmusiems kraštiečiams Eugenijui Budreikai su šeima, taip pat Vitalijui Paškevičiui, eilių surinkėjai Laimutei Milkintienei, Ignalinos spaustuvės maketuotojai Gražinai Lenard, knygelės redaktoriui Banguoliui Balaševičiui. Seniūnas nuoširdžiai dėkojo ir Ignalinos kabelinės televizijos darbuotojams, kurių dėka B. Giedraitienė jos atminimo pagerbimo metu į popietės dalyvius prabilo iš įrašo ekrane.

Bronės šviesaus atminimo įamžinimo proga salėje buvo surengta jos rankdarbių paroda. Galima buvo susipažinti ir su jos eilių rankraščiais. Pasak seniūno, dabar šios moters eilėraščių rinkinys ir rankdarbiai bus perduoti kaimo bibliotekai ir čia saugomi ateinančioms kartoms.

B. Giedraitienės atminties pagerbimo proga nuotaikingą koncertą padovanojo į svečius atvykę Dūkšto dainų ansamblio dalyviai – seniūnas Vytautas Kazėnas, muzikantė Dangutė Urbonienė ir Ignalinos muzikos mokyklos direktorė Birutė Paukštienė. Popietės dalyviai už nuotaikingas ir skambias dainas nepagailėjo jiems karštų plojimų, sakydami, jog Kazokinėje dar iki šiol nėra girdėję tokio aukšto lygio koncerto.

Autoriaus nuotr.