Ar dalyvavote akcijoje „Darom“?

Pas mus, kaip, beje, ir visur kitur, kitose šalyse, žmones galima suskirstyti į dvi grupes: į tuos, kurie šiukšlina, ir į tuos, kurie tvarko. Smulkiau pirma grupė skirstoma (pasiskirsto) į teršiančius savo kieme, teršiančius už savo kiemo ribų ir teršiančius visur. Antrą grupę sudaro tie, kurie tvarkosi savo namuose, ir tie, kurie tvarko kitų prišnerkštas vietas.

Galima būtų pasakyti, kad dalis Lietuvos gyventojų daro, o kita dalis tik laukia, kol kiti už juos, o svarbiausia – jiems kažką padarys. Pažiūrėkit – kur gyvena kokia nors socialiai remtina šeimyna, ten tvarkos apie namus nėra. Tokią šeimyną turbūt kiekviename kaime rasi, o didesniame – ir ne vieną.

Na, nesakau, kad pats namas prastai atrodo, gal jam čia vyriškos rankos trūksta, nors neretai ta vargšė vieniša motina su krūva vaikų galėtų eilinį svečią priversti langą įstiklinti ar kitų pavydžių kavalierių sulaužytas duris pataisyti. Apie gėlynėlį prie namo irgi nekalbu, bet net jokio daržo nerasi, kuriame bent kokia daržovė augtų. O, rodos, vaikučiai jau prakutę, galėtų padirbėti. Bet taip įprasta, kad valdžia viską turi duoti…

Bet jau apie tokias šiukšles tiek daug prišnekėta, kad geriau grįšiu prie akcijos „Darom“. Esu įsitikinusi, kad, sakysim, Ignalinoje tokios akcijos dalyviai mažiau turėjo darbo, negu kur nors kitur. Ir šitokia švara jau nuo vietos valdžios labai daug priklauso. Juk akcija vieną dieną vyksta, o tvarkytis reikėtų kasdien.

Ką čia daug šnekėti, jeigu norite palyginti, nuvažiuokite, sakysim, kad ir į Švenčionis ar, dar geriau, į Pabradę, ir pasižiūrėkite, kaip ten tvarkomasi, o grįžę pasižiūrėkite, kaip Ignalinos gatvės atrodo.

Aš pati kaip pavyzdį visada pateikiu tvarką Ignalinos seniūnijos viešose vietose. Atsiprašau už tokį valdišką pasakymą – daugiausia čia kalbu apie paežeres. Prisimenu, kokios apšnerkštos jos buvo prieš dešimtmetį, ir palyginu, kaip atrodo dabar.

Ir norisi padėkoti dviems seniūnams: buvusiam – Valentinui Rumbučiui ir dabartiniam – Jonui Polito. Tai jų dėka gražiau gyvename. Iš pirmo žvilgsnio nieko ypatingo nebuvo padaryta: na, poilsio vietos sutvarkytos, krūmai iškirsti, žolė vasarą šienaujama, šiukšliadėžės pastatytos ir nuolat ištuštinamos.

Pasirodo, šito užtenka, kad šiukšlių būtų mažiau, kad nereikėtų jokių akcijų, nes dirbama kasdien.

Nors galėčiau paaimanuoti, kad dėl šios seniūno kaltės pas mus darbuotis jokie politikai neatvažiuoja. Ką jiems čia veikti, juk kai nėra akcijų – nėra ir televizijos. Tauta nepamatys dirbančių savo atstovų. O kasdien dirbti ne kiekvienas pratęs.

O gal trumpam nuklyskime į politinių šiukšlių laukus? Rinkimai artėja, šiukšlės į televizorių ekranus jau išplaukė. Peršasi išvada, kad europėjame labai sparčiai. Kažkada stebėjomės, kad Italijoje į parlamentą buvo išrinkta prostitutė Čičiolina. Dabar kažkas panašaus gali atsitikti ir pas mus – sprendžiant iš to, kaip per kai kuriuos kanalus reklamuojamos kai kurios šliundros. Pavardžių neminėsiu, jos gali užprotestuoti, kad nėra prostitutės ir dirba tik iš idėjos. Bet jūs ir taip žinote, apie ką kalbu.

Štai kur reikėtų būsimo rinkėjų supratimo, kurio, deja, galime ir nesulaukti. Aną kartą pajuokavę išsirinkome krūvą juokdarių, šį kartą pajuokausim – išsirinksime bent vieną kitą laisvo elgesio moteriškę.

O paskui rengsime akciją „Darom“. Tik kažin, ar tų šiukšlių taip lengvai atsikratysime. Bet užtat žinosime, kad dėl visko kaltas kažkieno, tik ne mūsų pačių, prišnerkštas, beveik šiukšlynu virtęs Seimas.