Skip to content

Parama spaudai – tik žodžiais

MI informacija

Žodžiu paramą nepriklausomai spaudai ir laisvam žodžiui deklaruojantys Seimo nariai, prireikus tą įrodyti darbais – neria į krūmus. Dar kovo mėnesį turėta svarstyti PVM pataisa, kuria ketinta sugrąžinti spaudai lengvatinį šio mokesčio tarifą, įstrigo parlamentarų stalčiuose.

Spaudos leidinių, spaustuvių vadovai ir žurnalistai turi už ką nemėgti šios kadencijos Seimo. Sunkmetis šią verslo sritį prislėgė labiausiai.Tam įtakos turėjo ne tiek ekonomikos nuosmukis, bet ir užkrauta mokestinė našta. Laikraščiams ir žurnalams daugiau nei keturis kartus padidėjo PVM, per dvejus metus 40 proc. išaugo socialiniai ir kiti mokesčiai. Kūrybinių darbuotojų autorinės sutartys apmokestinimu dabar prilygsta darbo sutarčiai.

Didžiausias smūgis – spaudai

Kai kurių leidėjų nuomone, mokestinės naštos padidinimas buvo skirtas sunaikinti tik tam tikrus leidinius. Esą padidinus įvairius mokesčius tikslas buvo pasiektas – dabar spaudoje kritikos valdžiai mažiau, nei 2007 m. Tai lėmė sumažėjusios pajamos, sumažėję atlyginimai žurnalistams, todėl netekta geriausių specialistų.

Leidėjų asociacijos (LA) duomenimis, po to, kai naujai išrinktas Seimas po 2008-ųjų pabaigoje įvykdyto naktinio mokesčių perversmo padidino PVM periodinei spaudai nuo 5 iki 21 proc., buvo uždaryta apie 50 leidinių, bankrutavo ir bankrutuoja spaustuvės, iš Lietuvos ėmė trauktis net užsienio leidėjai. Spaudos pardavimas per tuos trejus metus sumažėjo apie 40 proc., žurnalistų skaičius redakcijose – apie 40 proc., o darbuotojų atlyginimai smuko apie 35–40 proc. Iki šiol besilaikantys leidiniai, ypač rajonų laikraščiai, tik vegetuoja: smaugia skolos, dėl žurnalistų stygiaus suprastėjo turinys, suplonėjo apimtis.

Drastiškai pakėlus mokesčius bei objektyviai sumažėjus pajamoms, iš visų profesijų, žurnalistai patyrė didžiausią smūgį. „Keisčiausia, kad PVM lengvatą politikai paliko galioti knygoms, kurių net 85 proc. sudaro verstiniai kūriniai. Kitaip tariant, didžioji dalis už tokias parduotas knygas gautų pinigų „išplaukia“ į užsienį. O net 97–98 proc. už periodinę spaudą gautų pajamų lieka Lietuvoje. Tad kurią sritį naudingiau remti?“ – stebisi LA prezidentas Z. Sadauskas.

Nacionalinių žurnalų prenumeratos lygis šiandien net 5–6 kartus mažesnis, nei Latvijoje ar Estijoje, ir 8–9 kartus – nei Vakarų Europos šalyse. Užtat sumažėjus Lietuvoje leidžiamų leidinių kiekiui, vien tik per 2009–2011 m. daugiau nei du kartus išaugo iš Rusijos įvežamų leidinių kiekis.

Šiuo metu Lietuvoje periodiniams leidiniams taikomas PVM tarifas – vienas didžiausių Europoje. Panašus nustatytas tik Bulgarijoje ir Slovakijoje. Europos Sąjungos šalyse senbuvėse PVM lengvata netaikoma tik Prancūzijoje, bet ir ten šis mokestis tesiekia 2,1 proc. Kitose valstybėse PVM spaudai sudaro vos kelis procentus arba, kaip Belgijoje, Danijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje – visai netaikomas.

Nukišo į stalčių

Dar kovo mėnesį Seimo pavasario sesijos darbų programoje buvo planuota, kad PVM įstatymo pataisos, kuriomis siūloma periodiniams spaudos leidiniams numatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą, bus svarstomos kovą. Tačiau tai turi būti svarstoma tik dabar, balandžio pabaigoje. Geriausiu atveju.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma aiškino, kad šis įstatymas darbotvarkės gale atsidūrė vien todėl, kad pirminis projektas „apaugo“ kitų seimūnų pasiūlymais PVM lengvatas taikyti daugybei kitų prekių ir paslaugų grupių. „Buvo paskaičiuota, kad tiek daug lengvatų biudžetui atneštų apie 200 milijonų litų nuostolių. To neatpirktų net keliais procentais padidėjęs vartojimas. Todėl buvo nuspręsta įstatymo svarstymo neskubinti ir nukelti po Velykų“, – aiškino J. Razma.

Priešrinkiminiai pažadai?

Seimo narys Saulius Stoma sako, kad kai kurie jo kolegos grąžinti lengvatas spaudai suskubo tik rengdamiesi šiemet vyksiantiems rinkimams ir taip siekdami žiniasklaidos paramos. „Tačiau aš asmeniškai šias pataisas registruoju nuo pat kadencijos pradžios. Gaila, kad palaikymo sulaukiau tik prieš pat rinkimus“, – giriasi S. Stoma. Jis siūlo vaikų literatūrai taikyti nulinį tarifą, kitoms knygoms – 5 proc., laikraščiams ir žurnalams – 6 proc. tarifą.

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų (NEMLL) asociacijos direktorė Rasa Navickienė teigiamai vertina siūlymą periodiniams spaudos leidiniams grąžinti lengvatinį PVM tarifą. Esą poreikis skaityti išliko, tik skaitytojai ne visada išgali susimokėti už brangesnį laikraštį.

Ministrai – prieš

Užtat grąžinti PVM lengvatų spaudai nesutinka Vyriausybė. Praėjusių metų gruodį ministrų kabinetas priėmė principinį sprendimą nepritarti mokesčių lengvatoms energetikos ištekliams, renginiams, ekologiškiems maisto produktams, viešbučiams ir periodiniams spaudos leidiniams.

Vyriausybės manymu, pritaikius PVM lengvatą periodiniams leidiniams, 2012 m. valstybės biudžetas netektų apie 13 mln. Lt. Dėl visų lengvatų biudžetas netektų 176 mln. Lt, kurias būtų sudėtinga kompensuoti kitomis priemonėmis ir tai sunkintų siekti tikslo stiprinti viešojo sektoriaus finansų politiką – mažinti deficitą.

Smūgis leidybai

Tokiu savo elgesiu ministrai įrodė, kad neišgirdo, o gal nenorėjo išgirsti 2011 m. žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės Seimui pristatytos veiklos ataskaitos. Joje buvo paminėta, kad nuo 2009 m. pradžios, kai įsigaliojo 21 proc. dydžio PVM periodinės spaudos leidiniams, nustačius papildomus socialinio draudimo mokesčius autoriniams atlyginimams, nesusimąstyta apie galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes. Be to, didesni mokesčiai nepateisino vilčių surinkti daugiau pajamų.

Mat dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 m. pradžioje buvo stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidinėjami žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų pardavimas. Padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos kokybė.

Todėl net nekyla klausimas, ar naudinga buvo tokia mokesčių reforma.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *