Skip to content

168 valandos

Jonas BALTAKIS

Įžengėme į gegužės kiemą, kuri nuo pirmos dienos mus, kaip garbiausius svečius, sutiko su šypsenom ir šiluma. Prasideda gražiausias metų laikas, kai žemė skęsta žiedų ir šviesos svaigulyje. Ir mus girdo, svaigina tais aromatais, spalvomis, bet mes nesipriešiname šioms saldžioms silpnybėms. Pavasaris juk…

Šiomis dienomis daug svarbių datų, švenčių, tad visai nesinori kapstytis nešvariuose politikų baltiniuose, skaičiuoti jų nuodėmes, šaipytis iš jų „proto“. Balandžio 11 d. Prezidentei paskelbus Seimo rinkimų datą, nuo tos dienos prasidėjo ir rinkimų kampanija. Žiniasklaidoje partijos ir politikai savo puikybę dabar gali rodyti tik už pinigus, nemokamai reklamuotis draudžia įstatymas. Už savojo „aš“ stūmimą į priekį su priežastimi ir be jos įvairiuose renginiuose ir akcijose politikams mokėti dar nereikia, tai jie ir „tiešijas“i. Bet apie ką čia aš? Sakiau jau – šiandien apie politiką tsss!..

Sekmadienį – Motinos diena. Žingsniuodami per gyvenimą, suprantame: kas gerai, o kas blogai, bandome atskirti draugus nuo priešų, pamatyti visas gyvenimo spalvas. Bet vieną dalyką žinome tikrai – svarbiausias žmogus kiekvieno pasaulyje yra Mama.

Tik Jos dėka esame tokie, kokie esame. Motina išmoko atlaidumo, pasitikėjimo savimi, gerumo, nuoširdumo, moko mylėti savo artimą, o svarbiausia – mylėti save. Mama savo vaikams yra atrama. Žmogus, kuriuo galima pasitikėti bet kur ir bet kada. Ji – šilumos ir meilės skleidėja. Visada žinome, kad būsime išklausyti ir suprasti, mylimi ir paguosti. Visada Mama kartu su mumis džiaugsis mūsų laime, liūdės ištikus nesėkmėms. Su Mama visada galime pasidalinti džiaugsmu ir liūdesiu.

Tad žodžių – ačiū Tau, Mamyte, už meilę, šilumą, atlaidumą, ačiū Tau už visas stebuklingas vaikystes dienas, už bemieges naktis, už šiltas ir rūpestingas Tavo rankas, už džiugias akimirkas ir didelę širdį, ačiū, kad parodei, koks didelis ir gražus yra pasaulis – niekada nebus perdaug. Tad šiuos žodžius savo Motinoms sakykime dažniau, ne tik Jos dieną.

Sveikinu visas rajono mamas, seneles, močiutes! Šviesių Jums dienų, vaikų meilės ir pagarbos.

Pirmadienį – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Kitaip – žurnalistų profesinė šventė. Kartu tai ir visų skaitančiųjų šventadienis, nes be jūsų nebūtų ir mūsų. Kam mes rašytume, jei laikraščiu tik krosnį pakurtumėte? Deja, šiemet šią savo profesinę dieną sutinkame valdžios įsprausti į kampą. Visi Lietuvos žurnalistai (norintys ir pritariantys) kitą savaitę ketina protestuoti prieš spaudą žlugdančią mokesčių politiką. Kažkurią dieną prie akcijos prisidėję laikraščiai galbūt išeis baltais puslapiais su šūkiu pirmajame puslapyje „Spauda – spardomas sarginis šuo. Jie kėsinasi į Jūsų teisę žinoti“ (kada ir kaip protestuoti – vakar dar buvo svarstoma). Daugiau tylėti išties negalime, nes jau artėja riba, kai mes liksime be darbo, o Jūs – be spaudos. Argi teisinga, kai, tarkim mums, laikraščiui kainuojant pusantro lito, sumokėjus visus mokesčius ir atsiskaičiuos už paslaugas, nuo to lieka tik 16 „švarių“ centų?..

Tačiau šventė lieka švente, todėl norisi ir pasidžiaugti. Redakcijos darbuotojais ir jumis, skaitytojais. Kolegoms dėkoju už jų darbą ir dažnai neskaičiuojamas tam darbui atiduodamas valandas, skaitytojams – už pastabas, pabarimus, paglostymus, pagyrimus, padėkojimus, gausius Jūsų laiškus, kurių dažnai prisirenka trims numeriams į priekį ir kažkam tenka laukti eilėje, kad būtų išspausdinti. Anądien, per dienų tėkmę slysdama mintis užkliuvo už įdomaus faktelio. Nors „Mūsų Ignalina“ gyvuoja tik aštuntus metus, bet kiek jau rašančių žmonių išugdė ir kitiems „padovanojo“. Štai Astra ir Džordana, leidusios priedą „Aš jaunas“, dabar darbuojasi žurnale „Žmonės“ ir „Vakaro žiniose“, kita to priedo buvusi leidėja Urtė Klaipėdoje studijuoja žurnalistiką ir dirba viename iš uostamiesčio laikraščių. Merginos, būdamos tėviškėje, būtinai užsuka į redakciją, pasidomi, kaip sekasi, o Astra atsiunčia ir įdomių rašinių (du spausdinsime kitą savaitę). Ji, siųsdama laišką, vis prideda: „Jaučiu pareigą padėti laikraščiui, kuris man atvėrė vartus į žurnalistiką…“. Buvusi laikraščio žurnalistė Sigita – dabar „Utenos apskrities žinių“ redaktorė. Ačiū Jums merginos!..

Sveikinu ir vandentvarkos darbuotojus, savo profesinę šventę mininčius rytoj, šeštadienį. Skaidrių vandens purslų ir tokių pat jums dienų…

Visiems – saulėto ir šventiško savaitgalio!

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *