Skip to content

Rodos – ir vargo nebuvo…

Vakar diena Jadvygai Lekavičienei iš Stripeikių k., ko gero, buvo vienintelė tokia jos ilgame gyvenime (kitąmet ponia Jadvyga užkops ant 80-ojo savo metų laiptelio) – ji lankėsi Prezidentūroje, kur Prezidentė Dalia Grybauskaitė moteriai įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ sidabro medalį. Už tai, kad pagimdė ir užaugino septynis vaikus ir dėl nė vieno niekada nereikėjo raudonuoti nei prieš kaimynus, nei prieš kitus žmones. Sovietmečiu J. Lekavičienė, kaip daugiavaikė motina, taip pat yra gavusi ne vieną apdovanojimą.

Šiaip dar stipriai ir vikriai moteriai likimas ypatingu jos gyvenimo metu iškrėtė pokštą. Ponia Jadvyga vakar į Prezidentūrą vyko ne iš namų, o iš… ligoninės palatos. Užpuolė plaučių uždegimas ir moterį nuo praėjusio šeštadienio globoja medikai. Tad su ja kalbėjomės ligoninės palatoje.

Visas Jadvygos turtas (iš kairės): Vida, Zita, Aldona, Petras, Nijolė, Vaidas ir Rita.
Pirmiausia vis besišypsančios Jadvygos klausiu – ar negraužia koks jaudulys prieš susitikimą su Prezidente? „Žinai, nejauku kažkaip, net baugu. Su prezidentais dar neteko susitikti, sveikintis, va taip, kaip su tamsta. Anais laikais taip pat esu gavusi du ar tris medalius, bet juos atveždavo ir įteikdavo kolūkio pirmininkas, gal dar iš rajono kas būdavo. O čia tiesiai pas Prezidentę“, – prisipažino pašnekovė.

J. Lekavičienė gimė ir augo Senajame Daugėliškyje. Jos būsimas vyras Jonas dirbo miškų ūkyje. Kai mišką kirto Didžiagiryje, jis kambarį nuomojo pas Jadvygos tėvus, tai taip ir susipažino. 1955-aisiais Jonas Jadvygą nuvedė prie altoriaus, o po vestuvių išsivežė į Stripeikius, Varniškių ir Sėlės miškų paunksmėn. Pokario neramumai jau buvo nurimę, tad miškų apsuptuose Stripeikiuose taip pat buvo ramu.

Iki ištekant, Jadvyga penkerius metus Daugėliškyje dirbo laiškaneše. Tai ir buvo bemaž visa darbinė biografija. Vėliau vienas po kito gimė vaikai, tad visas moters rūpestis buvo – juos auginti. Ir namų ūkį prižiūrėti, gyvulius apliuobti. Stripeikiai priklausė Ginučių, vėliau „Atžalyno“ kolūkiui. Pagal tuomečius įstatymus, daugiavaikei motinai per metus reikėjo kolūkyje išdirbti tik kelis darbadienius, o pensijai užteko 15 metų darbo stažo. Darbadienius išdirbo paaugę vaikai. Jie vasarom eidavo į kolūkį, o jų darbo dienas rašydavo mamai.

„Vaikus auklėjau griežtai, visada žinojau, kur katras išėjęs, kada pareis. Vaikai į mokyklą ėjo į Kirdeikius, keli ten gyveno bendrabutyje. Man kiek keista girdėti, kai dabar dažnoje šeimoje auga tik vienas du vaikai, o skundžiamasi, kad sunku gyventi, sunku vaikus auginti. Nors… Gal taip sakantys ir teisūs. Anksčiau išties lengviau buvo. Štai dviejų mano vaikų pragyvenimą bendrabutyje išlaikė kolūkis, dabar tėvams patiems reikia suktis. Be to, dabar jau visai kiti norai, poreikiai, tradicijos“, – pasakoja J. Lekavičienė.

Ji tvirtina, kad vargo užauginti septynis vaikus buvo daug, bet Jadvyga sako, niekada nepavargdavo, meilės ir rūpesčio visiems buvo padalinta po lygiai. Nė vienas iš septynių negirtauja, net nerūko, tarp žmonių yra gerbiami. Vaikai išsisklaidę po Lietuvą. Dukros Vida, Zita ir sūnus Vaidas gyvena Ignalinoje, Petras ir Nijolė – Utenoje, Aldona – Panevėžyje, Rita – Alytuje. Kartu su vaikais, Jadvygą lanko (ji kaime gyvena viena, vyrą Joną Anapilin palydėjo prieš dešimtį metų, kol sveikata leidžia, pas vaikus gyventi nevažiuoja, nors nuolat kviečiama) 13 anūkų ir 5 proanūkiai. „Šeštasis proanūkis – pakeliui“, – juokiasi moteris.

Šviesios Jums Motinos dienos, ponia Jadvyga, sveikatos ir vaikų meilės!

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje