Pustuštis pirmasis šios dienos „Mūsų Ignalinos“ ir kitų Lietuvos laikraščių puslapis (kai kurių laikraščių – visai tuščias) – šios kadencijos valdžios svajonė. Būtent tokios spaudos nori premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, parlamento informacinės visuomenės plėtros pirmininkas Arūnas Valinskas, kažkada čia buvęs vienu iš trijų ir ėmęsis reguliuoti, kaip žurnalistai turi dirbti Seimo rūmuose, ir visi kiti valdančiosios koalicijos nariai, negriežiantys pirmaisiais smuikais, bet klusniai vykdantys partines komandas. Tušti puslapiai yra ženklas, kurį, pripažįstame, reikėjo rodyti dar 2009-aisiais, kai pajutome pirmą nokautuojantį politikų smūgį – keturis kartus padidintą PVM, pradėtus didinti mokesčius autoriniams atlyginimams (beje, sutinkame, kad tai reikėjo daryti, bet ne tokiu milžinišku tempu).

Kadangi tylėjome, spardyti mus patiko. Atėmė teisinius skelbimus – vieną iš pagrindinių regioninių dienraščių pajamų šaltinių. Tai nepribaigė – padidino mokesčius spaudos platintojams.

Bedantis suspardytas šuo, su nostalgija prisimenantis tuos laikus, kai galėjo save vadinti sarginiu. Taip šią Spaudos dieną pasitiko Lietuvos spauda.

Visų pastarojo meto valdžios žygių rezultatus puikiai iliustruoja pernai žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės Seimui pristatyta veiklos ataskaita. Joje rašoma, kad įgyvendinant visas minėtas mokestines reformas, nesusimąstyta apie galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes. Be to, didesni mokesčiai nepateisino vilčių surinkti daugiau pajamų. Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 m. pradžioje buvo stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidinėjami žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų pardavimas. Padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos kokybė. Todėl net nekyla klausimas, ar naudinga buvo tokia mokesčių reforma. Naudą arba nuostolius galime įvertinti ir pinigais. 2008 m. iš laikraščių leidybos surinkta 18,9 mln. litų PVM, 2009 m. – 16,4 mln. litų. Iš žurnalų leidybos 2008-aisiais surinkta 7,8 mln. litų, 2009 m. 9 mln. litų. Tačiau pastarasis rodiklis veikiausiai susijęs ne su mokesčių reforma, bet su didėjančia žurnalų pasiūla. Vadinasi, konkrečiu atveju reikia kalbėti ne apie 1,2 mln. litų naudą, bet apie 1,3 mln. litų nuostolį. Daug sunkiau suskaičiuoti tuos praradimus, kurie neturi piniginės vertės išraiškos“, – rašoma žurnalistų etikos inspektorės ataskaitoje.

Beje, spaudai visoje Europos Sąjungoje pagrindinis PVM tarifas be Lietuvos dar taikomas tik Bulgarijoje, Slovakijoje, Latvijoje ir Suomijoje. Visur kitur suprantama, kad ne – specifinė sritis ir jos negali prilyginti trąšoms ar tualetiniam popieriui.

Visgi šios kadencijos valdžia taip nekenčia spaudos, kad negirdi ne tik šių argumentų, bet ir prezidentės, kurios pasiūlymus paprastai priima be didesnio pasipriešinimo ir diskusijų, pozicijos, jog reikia pagaliau atlaisvinti spaudai užmegztą kilpą ir vėl taikyti lengvatinį PVM. Pernai žiemą suradę formalų pretekstą nebesvarstyti šių Prezidentės siūlomų pataisų, parlamentarai priimdami pavasario sesijos darbų programą buvo įsipareigoję tai daryti dar kovo mėnesį. Spėkite, ar tai padarė?

Rusų liaudis turi gerą posakį – geriau baisi pabaiga, nei nesibaigiantis siaubas. Todėl „Vakarų ekspresas“ kiekvienam Seimo nariui el. paštu nusiuntė klausimą, kaip jie balsuotų už minėtąsias pataisas, jei pagaliau parlamento vadovybė teiksis jas įtraukti į darbotvarkę.

Per daugiau nei savaitę (buvo paprašyta atsakymą pateikti iki gegužės 3-iosios) iš visų Seimo narių į klausimą sugebėjo atsakyti tik 22 parlamentarai – Agnė Bilotaitė, Evaldas Jurkevičius, Kęstutis Daukšys, Vytautas Gabšys, Algimantas Dumbrava, Jonas Stanevičius, Dalia Teišerskytė, Naglis Puteikis, Petras Auštrevičius, Algis Čaplikas, Mečislovas Zasčiurinskas, Rimantas Sinkevičius, Edvardas Žakaris, Kęstas Komskis, Kęstutis Glaveckas, Agnė Zuokienė, Edmundas Jonyla, Saulius Stoma, Andrius Mazuronis, Jurgis Razma, Rima Baškienė ir Algirdas Sysas. Visi jie tvirtino, kad yra už tokią lengvatą. Likusieji tikriausiai pabijojo viešai prisipažinti, jog nekenčia spaudos.

Todėl šiandien valdžiai sakome: „Užteks“. Užteks iš mūsų tyčiotis ir Spaudos dienos proga kasmet siųsti veidmainiškus sveikinimus. Kiekvienas šiandien gautas sveikinimas jums bus atsiųstas atgal.

Kartu šis numeris yra viena pirmųjų bent jau regioninės spaudos vienijimosi užuomazgų. Kas toliau? Artimiausiuose planuose – derybos dėl valdančiųjų partijų politinės reklamos boikoto per Seimo rinkimams skirtą politinę kampaniją.