Skip to content

Įamžintas žinomo Lietuvos miškininko šviesus atminimas

Mamertas KRAPAUSKAS

Praėjusį penktadienį šalia asfaltkelio atkarpos, vedančios iš Vidiškių link Daugėliškio į Andrikavo miško plynlaukį, kur ką tik buvo pastatytas iš ąžuolo išdrožtas stogastulpis, buvo susirinkęs gausus Lietuvos miškininkų būrys. Čia surengta ąžuoliukų ir liepaičių sodinimo talka. Daugiau kaip 70 arų giraitė skirta įamžinti šviesų mūsų kraštiečio, ilgamečio Lietuvos miškininkystės puoselėtojo Zdislovo Truskausko atminimą.

Prieš metus, eidamas 65-uosius, ištikus širdies infarktui, staiga išėjo buvęs Generalinio miškų urėdo pavaduotojas. Gimęs ir užaugęs šalia Minčios girios, Ignalinoje baigęs 8 klases, jis, kaip ir tėvas, nuo jaunų dienų pasirinko miškininko profesiją. Baigęs Kauno miškų technikumą, o vėliau Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą, ilgą laiką dirbo atsakingose pareigose Miškų ūkio ir miško pramonės ministerijoje Generalinio miškų urėdo pavaduotoju. Šis aukštos kvalifikacijos, principingas ir reiklus Lietuvos miškininkystės puoselėtojas bei sumanus kadrų ugdytojas, paliko ryškių pėdsakų miškininkystės istorijoje. Tad siekiant įamžinti jo turiningos veiklos atminimą, Lietuvos urėdų valdyba nusprendė jo garbei gimtajame krašte pastatyti tautodailininko Prano Kaziūno iš ąžuolo išdrožtą stogastulpį ir užveisti šalia jo ąžuolų ir liepaičių giraitę, kuri ateinančioms kartoms primintų šią iškilią asmenybę.

Beveik pusdienį iš įvairių Lietuvos rajonų susirinkę miškų urėdai, Generalinės miškų urėdijos darbuotojai, Miškotvarkos instituto, A. Stulginskio universiteto aukšto rango pareigūnai, tarp kurių buvo ir profesorių bei Ignalinos miškų urėdijos vadovai, talkos metu kruopščiai sodino medelius į molingą, jau daug metų dirvonuojančią žemę, panaudojant ne tik kastuvus, bet ir grąžtus.

Pasibaigus talkai, prie stogastulpio pasodinta paprastoji pušis, išauginta iš sėklų, kurias dar 2006 m. gegužės 26 d. Varšuvoje per šv. Mišias pašventino popiežius Benediktas XVI, taip pat jau gerokai ūgtelėjusius keturis ąžuolus. Už pareikštą pagarbą garbiam miškininkui, jo žmona Regina, sūnus Tomas ir brolis Stanislovas nuoširdžiai dėkojo talkos iniciatoriams, taip pat Ignalinos miškų urėdui Alfredui Aškelėnui, jo pavaduotojui Pranui Kraujaliui, girininkui Algimantui Burokui ir jo žmonai Jolantai.

Po prasmingos talkos visi jos dalyviai pakviesti prie bendro stalo į Miškų urėdijos poilsiavietę Vainiūnuose, kur vaišindamiesi žuviene ir kitokiais patiekalais, tęsė prisiminimus apie Z. Truskauską. Tarp kalbėjusių svečių savo prisiminimais pasidalino ir buvęs ilgametis rajono miškų urėdas Edmundas Kapturauskas, kuriam dar teko ilgą laiką bendrauti ne tik su Z. Truskausku, bet ir su jo tėvu, kuris, kaip ir sūnus, buvo reiklus ir sąžiningas miškininkas, kurio patarimai iki šiol paliko atmintyje.

Autoriaus nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *