Vaikystėje, menu, laukų akmenys neturėjo jokios piniginės vertės. Prireikus akmenų statyboms, juos žmogus rinkdavo, kur tik rasdavo, nieko klausti nereikėjo, o kaimynas, iš kurio lauko kitas akmenis išrinko, geradariui dar ir buteliuką už gerą darbą ant stalo pastatydavo. Po praūžusios melioracijos valdžia didelius laukų riedulius suvežė į krūvas ir kelis metus sprogdino, o taip susmulkintą skaldą vežė į statybas, naudojo tiesiant kelius. Buvo sunaikinti šimtai vertingų didžiulių akmenų, galėjusių papuošti sodybas. Laikai pasikeitė, dabar akmenys – vertinga prekė. Visi, net ir maži, kumščio dydžio, o ką jau kalbėti apie tuos didžiuosius riedulius…

Akmens likimą „stumdo“ prokurorai

Jau nuo pernai rudens Ignalinos rajono apylinkės prokurorai tiria vieno akmens istoriją: save kildinąs iš didikų Oginskių giminės, garbus mokslo vyras (gamtos mokslų daktaras), Antagavės kaimo gyventojas Antanas Kleopas Oginskis kaltinamas iš ūkininkės nugvelbęs milžinišką akmenį, turbūt dar nuo paskutinio ledynmečio gulėjusį jos tėvų žemėje Kairiškės k. (Vidiškių sen.). Kaltininkas prisipažįsta, kad akmenį pasisavino, bet grąžinti jį į tą pačią vietą nenori. Kaunietės ūkininkės Almiros Sabaliauskienės advokatas Romanas Bareika, pradžioje žadėjęs A. K. Oginskį gražiuoju įtikinti tą akmenį atgal nuvežti, po pokalbio su juo tik ranka numojo: „Neprikalbinau. Užsispyręs kartoja, kad akmenį paėmė, kaip niekieno daiktą. Todėl ginčas spręsis tik teisme…“ Ponui A. K. Oginskiui mums nepavyko prisiskambinti, niekas durų neatidarė ir jo sodyboje Antagavėje. Kaimynai paaiškino, kad nuolat čia jis negyvena. Dieną kitą Antazavėje, trečią Vilniuje…

Akmens vietoje – tik duobė…

Kaunietė A. Sabaliauskienė, užėjusi į redakciją, sakė, kad ji viena pirmųjų Lietuvoje susigrąžino protėvių žemę. Kartu su seserimi jai buvo atkurta nuosavybė į 80 ha žemės Kairiškėje. Šio kaimo, buvusio prie Kukoriškės–Jonėnų kelio, jau nėra, įvairiuose žemės ir kituose dokumentuose išlikęs tik jo vardas. Dar kaimo vietą žymi vienišas medis, senas kryžius, žymėjo ir tas neįprastos formos, maždaug 4,5 m3 riedulys, primenantis miegančio žmogaus galvą. Tarsi ją kadaise būtų pametęs čia gyvenęs koks milžinas. Riedulio grožį įvertino net medžiotojai, prie jo įrengę poilsiavietę, pastatę staliuką ir suoliukus.

Ponia Almira pernai vasarą sumanė tuo akmeniu visiems priminti apie čia buvusį ir maždaug prieš keturiasdešimt metų išnykusį kaimą. Birželį ji atsivežė skulptorių, ketindama toje „milžino galvoje“ iškalti atitinkamą užrašą. Atvažiavo, žiūri ir savo akimis netiki – akmens nėra. Jo vietoje tik žioji didžiulė duobė, išspausta apie 13,5 t sveriančio riedulio. Ūkininkė per vieną dieną susekė, kas jos akmenį pasisavino. Pėdsakai atvedė į Antagavę, į A. K. Oginskio sodybą ant Gavio ežero kranto. Čia jis kuria akmenų muziejų, kuriame dabar jau kelios dešimtys riedulių, Kad čia ne šiaip jų sankaupa, liudija užrašas ant pirmojo akmens prie tako į sodybą: „Priegalvio akmenija. Akmuo, turėdamas dvasią savąją, tepriima ir mūsiškę“. Graži idėja, prasmingas darbas, bet labai negražus būdas papildyti šią akmeniją naujais eksponatais.

Padėjo matininkas

Neradusi „milžino galvos“ ir išsiaiškinusi, kas ją pavogė, A. Sabaliauskienė dėl vagystės kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės prokuratūrą. Ji prisiminė, kad kartą tuo rieduliu buvo susidomėjęs matininkas Gintaras Kapočius, kuris tuomet prasitarė Almirai apie pirkėją, norintį tą akmenį pirkti. „Tuomet niekaip nesureikšminau jo žodžių, nes net nesiruošiau akmens parduoti. Ramybės dėlei ir akmenskaldį pasisamdžiau, kad taip apsaugočiau šį turtą. Juk kas voks riedulį su atitinkamu užrašu, galvojau“, – MI pasakojo A. Sabaliauskienė.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, prokuroras Borisas Poltaržicki nustatė, kad A. K. Oginskis, pasitelkęs į pagalbą A. Sabaliauskienės kaimyną, Vidiškių sen. ūkininką, traktoriumi didžiulį riedulį perkėlė maždaug už 16 km: iš moters sklypo į Antagavės kaimą.

Keisti tie prokurorai

Išsiaiškinta ir tai, kad traktorininkui naujasis akmens „savininkas“ sumelavo. Paklaustas, ar akmens pervežimas suderintas su A. Sabaliauskiene, A. K. Oginskis sakė – leidimą jį išsigabenti turįs. Nežiūrint į tai, prokuroras B. Poltaržicki pernai lapkričio 23 d. ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes „nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Šio nutarimo motyvai keisti. Prokuratūra pripažino, kad A. Sabaliauskienė nuosavybės teisę į akmenį įgijo kartu su nuosavybe į žemę, tačiau neva to akmens niekaip nesaugojo (gal 13,5 t sveriantį riedulį reikėjo kaimyno kluone paslėpti? O dar saugiau – į butą Kaune nusivežti?). A. K. Oginskis girdi nežinojo, kieno tas akmuo, manė, kad bešeimininkis, todėl akmens pervežimas į Antagavę – nėra tyčinė vagystė.

 „Man pinigų už akmenį nereikia, tegul tik grąžina jį į vietą. Tai kaimo atmintis“, – sakė A. Sabaliauskienė. Todėl ji nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pernai gruodžio 8 d. apskundė rajono vyriausiajam prokurorui Linui Latožai. Skunde kaunietė nurodė, kad netiesa, jog A. K. Oginskis, kaip jis teigia, nežinojo, kieno tas akmuo. Ir nurodė liudytojus, kurie tikrai antagaviškį buvo informavę ir net jo klausė, ar jis gavęs ponios Almiros leidimą akmenį pervežti, bet dr. A. K. Oginskis melavo, kad neva leidimą turi.

Byla keliauja į teismą

Gavęs kaunietės skundą, rajono vyr. prokuroras L. Latoža pernai gruodžio 22 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl vagystės atnaujino. Nukentėjusioji A. Sabaliauskienė tuo džiaugėsi ir kartu stebėjosi, kad atnaujintas tyrimas vėl perduotas jį nutraukusiam prokurorui B. Poltaržickiui. Tačiau moters būkštavimai nepasitvirtino: jai balandžio 27 d. raštu pranešta, kad tyrimas baigtas, baudžiamoji byla dėl „milžino galvos“ vagystės perduodama į teismą. Nukentėjusioji pakviesta susipažinti su tyrimo medžiaga ir pateikti savo prašymus. Taip pat ponia Almira teismui gali pateikti ir savo civilinį ieškinį A. K. Oginskiui (manoma, kad toks akmuo gali kainuoti iki 10 000 Lt). Taigi akmens ir dr. A. K. Oginskio likimas dabar spręsis teisme, posėdžio data dar nepaskirta.

Jeigu visa ši istorija antagaviškiui baigsis apkaltinamuoju nuosprendžiu, jo biografijoje atsiras tamsi dėmė. A. K. Oginskis pernai Liberalų sąjūdžio sąraše kandidatavo savivaldos rinkimuose (sąraše buvo 15), bet į rajono tarybą nepateko. Jeigu „užsidirbs“ teistumą, kituose rinkimuose apie tai teks informuoti ir rinkėjus.

Saugoma apie 160 riedulių

Pasak Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus direktoriaus Evaldo Razgaus, kultūros paveldą menantys akmenys registruojami Kultūros paveldo departamente, o gamtinę reikšmę turintys rieduliai – Aplinkos ministerijoje. Akmenų vertę nusakyti labai sudėtinga, bet jei kalbėtume tik apie paprastą vertę, ji nustatoma akmens naudos verte – kiek iš jo galima pagaminti paminklų.

Aplinkos ministerijos duomenis, 2010 m. gegužės 1 d. Lietuvoje buvo 103 rieduliai, valstybės ir savivaldybių saugotini kaip gamtos paveldo geologinio pobūdžio objektai. Lietuvos geologijos tarnyba geotopų posistemio duomenų bazėje yra įregistravusi dar 57 riedulius ir 18 riedulynų (riedulių sankaupų).

Autoriaus nuotr.