Regioninės spaudos leidėjai – gal kai kurie, o gal ir pati asociacija – nenori, kad mokesčių našta jų leidžiamai spaudai būtų sumažinta.

Nors puikiai žinome, kad rajono laikraščiams išsilaikyti sunku, kad jų leidėjai nuolat skundžiasi PVM mokesčiu ir pašto įkainiais, jokio paradokso šiame teiginyje nėra. Ir nėra todėl, kad didžioji žiniasklaidos dalis, skaičiuojant pagal „auditorijos aprėpimą“, Lietuvoje gyvuoja gerai, gal net galima pasakyti – klesti, todėl skųstis visos spaudos bėdomis yra neteisinga.

Štai prieš kurį laiką dainininkas Kastytis Kerbedis prisigėręs pateko į policiją. Išeinančio iš nuovados jo laukė visas būrys žurnalistų, tikrai ne mažiau trisdešimties. Vadinasi, galime daryti išvadą, kad trisdešimčiai žiniasklaidos vienetų buvo įdomus toks, kalbėkim atvirai, Lietuvai visiškai nereikšmingas faktas kaip girtos dainininko šėlionės.

Dar viena iš to išplaukianti išvada: tie trisdešimt niekus spausdinančios bei rodančios žiniasklaidos vienetų puikiai išsilaiko – yra pelningi. Nebūtų – niekas tuo neužsiimtų. Prisipažinsiu, senokai nebuvau priėjusi prie spaudos kiosko, bet prieš kokį pusmetį mačiau: visi langai nukabinėti spalvotais žurnaliūkščiais. Atsiprašau, bet kitaip tų leidinių nevadinsiu. Ir jie išsilaiko, nepaisant visų mokesčių.

Televizijų vargstančiomis jau jokiu būdu negalima vadinti. Užsieniečiai, kuriems beveik visa televizija Lietuvoje priklauso, be pelno nedirba. Žinoma, galima sakyti, kad čia Rusijos ranka ir Rusijos pinigai, kad tokiu būdu Rusija siekia savo politinių tikslų, bet taip sakyti galima tik apie vieną visoms Baltijos valstybėms transliuojamą televizijos kanalą. Kiti priklauso skandinavams, kuriems tik pinigai rūpi. Na, gal rusai kokį prodiuserį ir paperka, kad parodytų „ką reikia“, bet ne apie tai kalba.

Respublikiniais vadinami laikraščiai irgi nevargsta. Tik patys pagalvokite: jeigu laikraštis sugeba išlaikyti krepšinio komandą ir vienintelę Lietuvoje nuostolingą televiziją, argi jis blogai laikosi?

Apskritai žiniasklaidos verslas pasaulyje yra pelningas. Visokie berluskoniai, merdokai iš to visai neblogai gyvena. Lietuvoje irgi labiausiai pastebima ir didžiausia žiniasklaidos dalis jos savininkams krauna turtus. Gaila, žinoma, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasakiusi, kad dalį žiniasklaidos valdo oligarchai, neįvardijo nei oligarchų, nei jų valdomos žiniasklaidos, bet ačiū ir už tai, kad ji pakartojo žinomus dalykus.

O štai mažiesiems rajoniniams leidiniams gyvenimas tikrai nėra lengvas. Bet kai iš valdžios reikalaujama, kad ji sumažintų PVM visai spaudai, valdžia, manau, pasižiūri, kaip gyvena didieji, kokius jie pelnus gauna, ir nieko nekeičia.

Todėl, manau, jeigu rajoninių leidinių leidėjai nori, kad jiems gyvenimas būtų palengvintas, jie turi kalbėti tik apie rajoninę spaudą ir griežtai atsiriboti nuo visos kitos rausvos ir geltonos žiniasklaidos, su kuria jokios vienybės nereikia. Vienybė turėtų būti tarp rajoninės spaudos leidėjų. Atsiprašau už palyginimą, bet, sakysim, žemdirbiai nereikalauja sumažinti PVM visai savo produkcijai, jie siūlo mažinti PVM, pavyzdžiui, mėsai, pienui ar daržovėms. Nors gal palyginimas neblogas, jei sutiksime, kad spauda – dvasinė duona. Ne visada, žinoma (čia K. Kerbedžio istoriją prisiminiau), bet vis dėlto…

O kaip rajoninės spaudos dalią palengvinti, kitaip tariant, ko iš valdžios reikalauti, – čia jau patys tos spaudos leidėjai turėtų nuspręsti. Gal valstybė galėtų PVM sumažinti, gal pašto išlaidas padengti, gal dar kokia kita išeitis atsirastų. Rajoninei spaudai tai būtų gerai, bet tik rajoninei.

Bet jeigu valdžia visai žiniasklaidai PVM sumažins, aš sakysiu, kad valdžia kvaila. Galų gale, juk jeigu nebus surinkta tam tikra PVM suma, kurią dabar sumoka didieji ir besipelnantys, tą sumą mokesčiais reikės surinkti jau iš mūsų visų. Kodėl aš, kodėl mes visi, gerbiami skaitytojai, turėtumėme remti spaudos magnatus ir kitus oligarchus?