Savivaldybės viešosios bibliotekos parodų salėje Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslinės bendradarbės dr. Regina Juodkaitė ir dr. Gitana Štukėnienė bei Žemės ūkio rūmų atstove Lina Malinauskiene surengė seminarą apie universalaus ūkininkavimo modelio diegimą, auginant perspektyvias tulpių rūšis ir veisles. Jo tikslas – supažindinti rajono ūkininkus ir gėlininkus su Vilniaus universiteto įgyvendinimu projektu, siekiant, kad šių populiarių ir mėgstamų gėlių auginimas labiau išpopuliarėtų ir mūsų krašte.

Kaip teigė minėto projekto vadovė dr. R. Juodkaitė, ji jau 25-erius metus dirba Botanikos sodo Vingio skyriuje ir čia užveistame lauke eksperimentuoja, augindama įvairių rūšių tulpes, todėl per tą laiką sukaupė nemažą patirtį, kartu su bendradarbėmis parengė projektą, kurį remia Lietuvos Respublika, Žemės ūkio ministerija ir Europos žemės ūkio fondas.

Pasak pranešėjos, vos nutirpus sniegui, vienos pirmųjų pavasarį spalvingais žiedais pasitinka svogūninės gėlės, tarp jų jau balandžio viduryje pražįstančios tulpės. Daug kas mano, kad šių gėlių tėvynė – Olandija, kurią dar įprasta vadinti gėlių ar tiesiog tulpių šalimi. Bet surinkti duomenys byloja, kad pirmajam žinomam tulpės žiedo atvaizdui, išsiuvinėtam ant Kinijoje surastos šilkinės pelerinos, yra apie tūkstantis metų. Persų rašytiniuose šaltiniuose tulpės minimos jau nuo XI a. Net ir pats tulpės vardas kildinamas iš persų kalbos žodžio „toliban“, kuris reiškia galvos apdangalą. Manoma, kad iš senosios Persijos tulpės pateko į Turkiją, kur dėl savo grakščių žiedų tapo labai populiarios. Kaip tik šioje šalyje pirmiausiai tulpės ir pradėtos selekcionuoti. Vakarų Europoje tulpės pasirodė XVI a., kai Austrijos pasiuntys, lankydamasis pas turkų sultoną, pamatė šiuos augalus ir atsivežė jų svogūnų į savo šalį. Tuomet tulpių auginimas ir paplito Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje bei Anglijoje. Ypač tulpių auginimu buvo susižavėta Olandijoje, kur šiuo metu jos auginamos daugiau kaip 11 tūkst. ha plotuose.

Lietuvoje tulpių auginimo manija prasidėjo nuo 1965 m., kuomet žemės ūkio ministerijos iniciatyva šios gėlės buvo pradėtos importuoti iš Olandijos. Dabar tulpių kolekcijos kaupiamos botanikos soduose, dideles kolekcijas turi ir privatūs augintojai. Kai kas šias gėlės pradėjo auginti ir šiltnamiuose, kad jau kovo pradžioje jomis pradžiuginti moteris per Tarptautinę moters dieną. Jau pradėjo plisti ir tulpių šventės. Ypač išpopuliarėjo Burbiškėse kasmet rengiama šventė, kur sukaupta didelė šių dekoratyvių gėlių kolekcija.

Pasak pranešėjos, tulpių augintojai turėtų įsidėmėti, kad šių gėlių auginimui parenkama saulėta, nuo vėjų apsaugota lygi vieta. Labiausiai tinka silpnai šarminės reakcijos dirva. Plotą, kuriame bus auginamos tulpės iš rudens ar pavasarį, patartina užsėti vienmečiais lubinais, rapsais, krapais, vikių ar avižų mišiniu. Jeigu tulpių svogūnai sodinami rudenį, tai patartina juos į žemę užkasti spalio mėnesį, kai dirva atvėsta. Žiedų kokybė ir svogūnų derlius priklauso nuo svogūnų pasodinimo gylio ir tankumo. Jie sodinami 3 svogūnų aukščio gylyje, vienas nuo kito 2–3 svogūnų skersmens atstumu. Pasodinti svogūnai mulčiuojami, kai dirvos paviršius šiek tiek įšąla 4 cm sluoksniu. Žydėjimo metu tulpės sunaudoja daug energijos ir maisto medžiagų. Todėl žydėjimo pabaigoje žiedai nuskabomi su visa mezgine. Geriausias tulpių svogūnų kasimo laikas, kai tulpių lapai pradeda gelsti, o apatinis dar būna ne visiškai nudžiūvęs ir gelsta arba ruduoja svogūnų dengiamas lukštas.

Seminaro metu buvo supažindinama su tulpių klasifikacija, kurią sudaro ankstyvosios, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvosios tulpės, todėl perkant jų svogūnus į tai reikia atkreipti dėmesį.

Pasibaigus seminarui, visos jo dalyvės apsilankė Limino k. (Linkmenų sen.) pas ūkininkus Daivą ir Edgūną Kiminius, kurie jau daug metų savo sodyboje augina daugybę įvairių dekoratyvinių želdmenų, tarp jų ir tulpes. Šių gėlių laukas užveistas pagal bendrą Vilniaus universiteto Botanikos sodo parengtą projektą. Dabar D. ir E. Kiminių valdose žydi daugiau nei 100 tulpių veislių, pasodinta apie 20 tūkst. svogūnėlių. Šis tulpynas, pasak projekto administratorės dr. G. Štukėnienė, savo turtingumu niekuo nenusileidžia Burbiškėms. Gal ir Limine ateityje vyks panašios šventės, gal daugiau ūkininkų susižavės šiuo verslu.

Tad seminaro dalyvės galėjo įsitikinti, kad ir mūsų krašte galima užsiauginti šių populiarių, įvairių rūšių puošnių gėlių. Lauko dienoje dalyvavo ir tulpių auginimu domėjosi Ūkininkų sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė.

Nuotraukos autoriaus ir M. Lukaševičienės