Kai prieš kelis metus gyventojams buvo pasiūlyta pradėti renovuoti daugiabučius namus, savo lėšomis prisidedant tik 15 proc., daugelyje daugiabučių kilo pilietiniai karai: vieni rinko parašus už renovaciją, kiti – prieš ją. Mat atsirado gudruolių, tvirtinančių, kad gyventojai iš tos renovacijos nieko naudingo neturės, neva pelnysis tik valdžia. Kas renovavo savo namus, naudą pajuto jau pirmąją žiemą, už šilumą mokėdami bemaž perpus mažiau. Skeptikai pritilo. Dabar tokiom sąlygom, gyventojams savo lėšomis prisidedant tik 15–23 proc., ko gero, renovuotųsi visi likę daugiabučiai, bet tas traukinys jau nuvažiavo, pinigai toje programoje panaudoti. Vyriausybė renovuotis ir toliau siūlo, bet ji prisideda tik 30 proc. lėšų, o 70 proc. reikia mokėti gyventojams. Tarkim, 40-ties butų penkiaaukščio namo renovacija kainuoja apie 800 tūkst. Lt, tad jo gyventojams patiems tektų sukrapštyti net 560 tūkstančių. Kas ryšis imti paskolas bankuose ir jiems užstatyti savo butus?

Renovavimo aritmetika

Daugiabučių namų rajono teritorijoje (ne tik Ignalinoje), reikalaujančių renovacijos, daug. Tad kaip spręsti šią problemą? Ir čia išryškėjo programos „Ignalinos enervizija“ kontūrai. Panašią programą vykdė lenkai. Kas buvote Lenkijoje, jau pirmuose didesniuose miestuose netoli pasienio (Suvalkuose, Augustave ir kt.) matėte gražiai renovuotus, įvairiom spalvom švytinčius namus. Kas yra ta „Ignalinos enervizija“? Pagal dabartinę situaciją, į namų renovacijos fondą pagal šią programą iš trijų ES paramos fondų galima surinkti 45 proc. reikalingų lėšų (po 15 proc. iš kiekvieno fondo). Dar 5 proc. pridėtų rajono savivaldybė. Gyventojams lieka prisidėti 50 proc. reikalingų lėšų. Jiems šių pinigų skolinti nereikėtų, jokios atsakomybės prisiimti netektų. Tas lėšas skolina savivaldybė, atlieka renovacijos darbus (daugmaž per 1–1,5 metų renovuoja visus į programą patekusius namus), o iš gyventojų už juos sumokėtus pinigus savivaldybė susigrąžina per 10–15 metų (per kiek laiko, nusprendžia kiekvieno namo gyventojai). Jie tuomet kas mėnesį sąskaitose rastų dvi eilutes: už suvartotą šilumą ir grąžinamą paskolos dalies įnašo sumą. Čia aritmetika maždaug tokia. Tarkime, dabar nerenovuoto namo butas už šilumą moka 300 Lt per mėnesį. Renovavus namą, už šilumą tektų mokėti apie 160–180 Lt, o už paskolos grąžinimą – 80–100 Lt. Iš viso apie 240–280 Lt. Kitaip sakant – 10–15 proc. mažiau, nei vien tik už šilumą nerenovuotame name. Socialiai remtiniems asmenims paskolos dalies grąžinimo mokesčių mokėti visai nereikėtų.

Gyventojai pritaria

Šia tema teko kalbėtis bent su dvidešimčia miestelėnų ir nė vienas nesuabejojo tokio projekto nauda. Tokį pat projektą Vyriausybei jau pateikė Zarasai ir rengiasi pateikti Visaginas. Programai „Ignalinos enervizija“ praėjusį ketvirtadienį vienu balsu pritarė ir rajono taryba. Tiesa, į šią renovacijos programą kol kas patektų ne visi daugiabučiai, o tie, kuriuose per metus vienam kvadratiniam metrui suvartojama ne mažiau, kaip 140 kWh. Pagal šį kriterijų yra atrinkti 53 daugiabučiai namai (žiūrėkite lentelėje): 39 – Ignalinoje, 5 – Dūkšte ir 9 – Vidiškėse. Iš viso ši programa kainuotų apie 45 milijonus litų.

Didžiasalis kol kas iškrenta

Daugiabučių namų daug ir Didžiasalyje, tačiau ten yra problema, stabdanti renovaciją pagal tokią programą. Ten kiekviename daugiabutyje yra mažiausiai po keletą tuščių butų, kurių savininkai išvykę ir jų gyvenamoji vieta nežinoma. Renovavus namus, kas mokėtų už nežinomus savininkus?

Pritarus programai rajono tarybai, kiti žingsniai bus tokie: savivaldybės administracija sudarys partnerystės sutartį su tų namų administratoriumi – UAB Ignalinos butų ūkiu, bus sertifikuotas  atrinktų pastatų energinis naudingumas ir parengti investiciniai pasiūlymai, o gautų rezultatų pagrindu parengta Energinio efektyvumo didinimo programa, kurią tvirtins taryba.

Programa – dar tik galimybė

O pabaigai, kaip tame anekdote apie gerą ir blogą naujieną. Apie gerą jau parašiau. O bloga ta, kad „Ignalinos enervizijos“ programa dar turi būti patvirtinta Vyriausybės. Ši dar turi priimti nutarimą leisti rajono savivaldybei pridėti programos fondui tuos 5 proc. Yra žinių (užuominų), kad gali būti rajonui sumažintos dviejų (iš minėtų trijų) ES paramos fondų lėšos, o tuomet į renovavimo fondą niekaip nesusirinktų tie planuojami 45 proc. reikiamų pinigų. Yra dar ir kaimynų pavydo, kad Ignalinoje itin lengvatinėmis sąlygomis jau renovuota ar renovuojama keliolika namų, kai Zarasuose ir Visagine – dar nė vieno. Visaginiečiai labiausiai dėl to triukšmavo. Pavydo vedini kaimynai tiesiog Vilniuje gali bandyti įtikinti lėšų skirstytojus mažinti mūsų renovavimo apetitą. Pakeliui atsiranda ir kitokių trukdžių. Nors mūsų programai žodžiais kol kas pritariama tiek Finansų ministerijoje, tiek Vyriausybėje, bet tie žodžiai, kad programa virstų siela ir kūnu, turi virsti oficialiais nutarimais.

Todėl programa „Ignalinos enervizija“ – kol kas dar ne faktas, o tik galimybė, siekis aprašytom sąlygom renovuoti tuos 53 daugiabučius namus. Norisi tikėti, kad programa neužklius, jai bus pritarta Vilniuje ir darbai, kaip planuota, prasidės jau šį rudenį ar kitų metų pradžioje.