Jau ne kartą rašėme, kad mūsų kraštą kažkaip vis aplenkia piktesnės gamtos negandos. Kai kitur Lietuvoje siaučia tai liūtys, tai ledinės krušos, tai vėtros, pas mus dažnai ramu, tarsi Dievo užantyje. Pernai, užpernai ir anksčiau mūsų platumose buvo vėtrų pasidraskymų, bet jos buvo lokalios, siautė nedidelėse teritorijose…

Antradienį sinoptikų buvome perspėti dėl galimos krušos. Išties, ledukų kiek pamėtė, bet, atrodo, didesnės žalos jie nepadarė. Ignalinietis Andrius atsiuntė nuotrauką, kurioje – sauja nemažų ledukų, pupos dydžio ir didesnių. Sakė, šie ledai antradienį vakare jam nugarą „masažavo“, žvejojant Dringyje prie Gaveikėnų. „Staiga tik užtemo ir kad tvos debesis ledų botagu. Ežeras priminė verdančio vandenio puodą, ledų kapojamas vanduo purslais kilo iki 20–30 cm aukščio…“. Ignalinoje tuomet tik smarkiai, bet trumpai lietus pliūptelėjo.

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai skaičiuoja, kad per praėjusius dvejus metus gyventojų turtas nuo audrų kentėjo tiek kartų, kiek per visą 2002–2009 m. laikotarpį, o dėl audrų patirtų nuostolių suma per pastaruosius metus nenumaldomai augo. Tvyrant šiltiems orams sinoptikai vis perspėja apie galimas audras, o vasaros sezonas – jų pikas.

Klimatologas prof. Arūnas Bukantis sako, kad kiekvieną vasarą Lietuvoje sulaukiame ne tik audrų, bet ir jas lydinčių viesulų, jų bus ir šiais metais. „Tornadai, kaip kituose kraštuose, mūsų klimatui nebūdingi, nes susiduriančių oro masių temperatūros skirtumai nėra tokie dideli, tačiau viesulai ir škvalai – įprastas ir neretas reiškinys. Viesulus nulemia stipri konvekcija prie žemės esančiame atmosferos sluoksnyje. Viesulai susidaro formuojantis galingiems kamuoliniams debesims, susidūrus šiltai ir šaltai oro masei“, – aiškina prof. A. Bukantis, nurodantis, kad per vasarą tikėtina sulaukti iki 10 įvairaus stiprumo viesulų ir škvalų ir, žinoma, juos lydinčių nuostolių.