Jau nuo senų laikų, dar nuo sovietmečio, Meironys visoje Lietuvoje buvo garsūs originaliausiai organizuojama Sekminių švente. Jos svarbiausiu akcentu buvo keliolikos karvučių, papuoštų lauko gėlių vainikais, plukdymas per Lūšių ežerą į Pabiržės pusiasalį, kur jos ganydavosi iki vėlyvo rudens. Tai buvo nepakartojamo grožio reginys, kuriuo džiaugdavosi visi – ir piemenys, ir kaimo gyventojai, ir svečiai. Laikui bėgant, gausios kaimo nuolatinių gyventojų gretos išretėjo. O su jais sodybose ir žalmargės baigia išnykti. Pernai dar dvi karvutės šiame rituale „gynė“ kaimo garbę, o šiemet jau nebuvo nė vienos. Bet meironiškiai ir toliau laikosi Sekminių tradicijos.

Praėjusį sekmadienį kaimo bendruomenė, padedant Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijoms, dar likusius kaimo gaspadorius ir gaspadines, pakvietė kartu su jų giminaičiais bei svečiais pasilinksminti į bendrą būrį. Nors šventės pradžioje pro debesų properšas dar ir saulutė pasirodydavo, tai kiek vėliau vis dažniau krapnojo lietutis. Bet šventės dalyviams, pasipuošusiems kvepiančių beržų šakutėmis ir lauko gėlių vainikėliais, regis tai buvo nė motais. Lydimi nuotaikingos į svečius atvykusios Dranseikų šeimos kapelos muzikos bei Visagino vaikų kūrybos namų folkloro ansamblio „Radastėlė“ skambių dainų, Sekminių šventės dalyviai pakiliai per kaimą žingsniavo į tradicinę švenčių vietą ežero pakrantėje.

Nepaisant vis smarkėjančio lietaus, čia ir vyko pagrindinis šventinis renginys, nors teko jį stebėti „apsiginklavus“ skėčiais ir vis dažniau lindint pavėsinėje. Nekreipiant dėmesio į lietų, džiaugtasi virtuoziškai atliekamomis svečių liaudiškomis dainomis ir jaunųjų visaginiečių šokiais. „Radastėlės“ ansambliečiai šoko apsirengę piemenėlių rūbais. Jie paporino ir šmaikščių pasakojimų bei mįslių. Visų nuotaiką dar labiau pagyvino nuotaikingi Dranseikų šeimos kapelos garsai.

Nors ir lietui pliaupiant, neapsieita ir be tradicinės kiaušinienės iš 200 kiaušinių, kuria sočiai pasivaišino visi šventės dalyviai. Vaišes pratęsė išradingos kaimo šeimininkės, prinešusios ant bendro stalo įvairių patiekalų bei skanėstų. Kai kas galėjo pasivaišinti ir „Trylikos statinių“ alaus puta.

Viena iš šios šventės organizatorių – kaimo bendrovės vadovė Irena Lukoševičienė – už savo gamybos vaišes nuoširdžiai dėkojo meironiškėms Genutei Markeliūnienei, Veronikai Visockienei, Stasei ir Laimai Banienėms, Bronei Kriaučiūnienei ir Danutei Čeponienei.

Padėkos buvo pareikštos ir Visagino „Radastėlei“, Dranseikų šeimos kapelai, Nacionalinio parko vadovams bei seniūnui Jonui Polito.

Kai kas nuo gausaus lietaus gerokai permirko, bet visų nuotaika buvo šventiška ir pakili. Todėl į namus visi išsiskirstė dėkodami šventės organizatoriams, su jais neatsisveikindami, o sakydami – iki malonaus susitikimo kitąmet.

Autoriaus nuotr.