Ar girdėjote, kaip sukčiai Šakarvos kaime iš vienos moteriškės 10 000 litų išviliojo? Jei girdėjote, tai gal girdėjote ir apie tai, kaip teisėsaugos pajėgos surengė operaciją ir surado tą sukčių, kuris moteriškei iš Šakarvos, jos anūkėliu apsimetęs, skambino?

Negirdėjote? Teisingai, negalėjote girdėti, nes nieko panašaus nebuvo. Na, panašus dalykas buvo: tokia operacija buvo surengta Alytaus pataisos namuose.Operacijoje, LNK televizijos duomenimis, dalyvavo devyni Vilniaus trečiojo policijos komisariato nusikaltimų skyriaus kriminalistai, dvidešimt keturi Vilniaus policijos mobiliosios kuopos pareigūnai, penkiolika pataisos namų darbuotojų, trys Kalėjimų departamento pareigūnai ir dar kinologas su šunimi. Iš viso penkiasdešimt du žmonės ir vienas šuo.

Kratos truko septynias valandas! Visko rado: ir mobiliųjų telefonų, ir SIM kortelių, ir mobiliojo interneto modemų. Vieną nuteistąjį, kuris įtariamas skambučiais apgaudinėjęs žmones, išvežtas į Vilnių.

Ne, nė vienas pataisos namų darbuotojas į Vilnių neišvežtas. O už ką? Telefonai, kortelės, modemai į pataisos namus tiesiog iš dangaus nukrenta, prižiūrėtojai čia niekuo dėti, jie prižiūri, kad tokių daiktų nuteistieji neturėtų, bet, kaip sakiau, iš dangaus viskas, o dangus žmogaus priežiūrai nepaklūsta.

Visa operacija ne dėl moteriškės iš Šakarvos surengta buvo. Kas ta moteriškė – niekas. Atsiprašau jos, niekas ji ne man, o teisėsaugos vadams – visokiems ministrams ir jų artimiausiems pavaldiniams. Tie, kurie operacijoje dalyvavo, irgi šitoje istorijoje niekuo dėti, žmonės stengėsi, kaip, manau, stengiasi ir Ignalinos policija, ieškodama nusikaltėlių. Bet juk to nusikaltimo organizatoriai tikrai ne Ignalinoje sėdi, o mūsų policijai kas leistų tokią operaciją Alytuje ar kur kitur surengti?

Juk Alytuje viskas ne dėl tos moteriškės vyko, kitaip tariant, ne žmogų tas sukčius apgaudinėjo, o Seimo narę Aušrinę Mariją Pavilionienę. Tą pačią profesorę, iš kurios įtariamas sukčius krūvą pinigų išviliojo. Tą pačią, kuri kadaise tuomet dar tik dainininkę Ingą Valinskienę kvailute išvadino, tarsi savo ateitį nuspėdama…

Taigi, tik dėl Seimo narės tiek teisėsaugos pareigūnų buvo ant kojų sukelti, dėl jos visi Alytaus pataisos namai buvo aukštyn kojomis apversti. O kas daroma, kai nukenčia paprasti žmonės? Juk A. M. Pavilionienės atvejis ne pirmas ir ne paskutinis – jau, kaip žinome, ir daugiau tokių buvo. O sakykite, kiek kartų iki A. M. Pavilionienės teisėsaugos pareigūnai kokius nors pataisos namus krėtė, kiek kartų įtariamuosius rado?

Kadangi tokios istorijos kartojasi nuolat ir labai seniai, kaltinti reikia ir dabartinę valdžią, ir visas iki tol buvusias, kitaip tariant, ir dešiniuosius, ir kairiuosius. Akivaizdu, kad mūsų teisėsaugos vadams – pabrėžiu, aukščiausiems vadams, – yra žmonės, ir yra ponai.

Štai kiek mobiliųjų telefonų pavagiama – o kiek surandama? Susidaro įspūdis, kad surandama tik tada, kai nukenčia ponai, pavyzdžiui, Inga Paksaitė ar koks nors kokio nors prekybos tinklo savininko sūnelis. Tada surandama labai mikliai – bet tam metamos, kaip praneša mūsų žiniasklaida, gausios policijos pajėgos. Bet nuo I. Paksaitės atvejo jau krūva metų praėjo, o po to – kiek buvo surasta?

O kodėl tos gausios pajėgos nemetamos tada, kai nukenčia paprastas žmogus? Ar tik ne todėl, kad ponams didiesiems vadams tas žmogus nerūpi. Ne iš jų klano. Taip sakant, ne saviškis.

Dar vienas klausimas: o kodėl mūsų „respublikinė“ žiniasklaida, kuri vos neapsidirbdama iš graudulingo susižavėjimo, aprašinėja ir aptarinėja ponų gynimo istorijas, nepaklausia – kodėl taip pat aktyviai neginami paprasti žmonės?

Šiaip tai pastarasis klausimas kvailas, nes aišku, kad „respublikinę“ žiniasklaidą irgi ponai valdo. Visur valdžioj ponai. Tad paprastiems žmonėms belieka palinkėti: saugokite savo daiktus ir nebūkite tokie kvaili, kaip Seimo nariai.