Ūkininkų sąjungos rajono skyrius, atsižvelgdamas į įvairias rajono žemdirbių pretenzijas, kad iki šiol žemės reformos ratai rieda itin garsiai girgždėdami ir nuosavybė grąžinama vangiai, kad per lėtai vyksta žemės pirkimo procesas, surengė ūkininkų susitikimą su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovu Vitu Lopiniu. Bet numatytą dieną direktorius skubiai buvo iškviestas į Vilniaus r., kur reikėjo spręsti sudėtingesnius klausimus.Tad vietoj jo į Ignaliną atvyko Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktorius Algis Bagdonas kartu su Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo pavaduotoju Arvydu Bagdonu, kuris nuo balandžios pradžios vedėjo pareigas vykdo laikinai.

Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė, pradėdama susitikimą su ūkininkais, sakė, kad pernai rugsėjį panašus pasitarimas, dalyvaujant NŽT vadovui ir žemės vertintojams, jau vyko. Po jo bendromis pastangomis pavyko išspręsti kai kuriuos ūkininkams rūpimus klausimus dėl jų pareikštų pretenzijų. Šįkart į pasitarimą susirinko jau ne toks gausus žemdirbių būrys, bet tai nereiškia, kad jų rūpesčių ir pretenzijų sumažėjo. Skyrius dar ne vieną jų raštišką pareiškimą perdavė NŽT, todėl tikimasi, kad šiame pasitarime į juos bus atsakyta.

Labiausiai pastaruoju metu žemdirbiams rūpi vangiai vykstantis valstybės žemės ūkio paskirties žemių perdavimas. Prie mikrofono pakviestas NŽT Žemės tvarkymo departamento direktorius A. Bagdonas  kaip tik ir pareiškė, kad jis yra pasirengęs plačiau paanalizuoti žemės pardavimo klausimus ir kylančias problemas. Pasak jo, tuose rajonuose, kur žemės grąžinimo eiga eina į pabaigą, ten jau įsibėgėja ir valstybės žemės pardavimas. Jo duomenimis, Ignalinos rajone iš žemdirbių gauta daugiau kaip 430 prašymų pirkti žemės ir jau sudaryta daugiau kaip 120 sutarčių, o kitas dar sudaro rajono žemėtvarkininkai. Šis procesas nėra lengvas, nes iškyla įvairių trikdžių dėl rėžinių kaimų ir saugomų teritorijų apribojimų bei pačių pirkėjų elgesio. Iš esmės valstybės ūkio paskirties žemės pardavimui dabar yra sudarytos palankiausios sąlygos. Žemė jau parduodama ne aukcionuose ir jos kaina, pavyzdžiui Ignalinos rajone, yra gana nedidelė, vienas jos hektaras kainuoja apie 2,5–3 tūkst. litų. Ir išsimokėjimo sąlygos yra palankios. Žemę galima išsipirkti per 15 metų su 5 proc. palūkanomis. Derlingesnė žemė yra brangesnės. Nors ūkininkai teigia, kad ir ši kaina yra brangoka, bet juk niekas nežino, ar ateityje ši kaina, kaip ir palūkanos, nepadidės. Todėl žemės pirkėjai turėtų pasiskubinti ir pasinaudoti palankiomis aplinkybėmis. Negalima pamiršti, jog žemė parduodama pirmumo tvarka pagal sudarytas eiles. Pirmenybė suteikta jos nuomininkams.

Miškų pardavimo tvarka išliko ta pati. Juos galima įsigyti tik aukcionuose, išskyrus tuos atvejus, kai pageidaujama miško įsigyti ne didesnio, kaip 1 ha plote.

Kalbėtojas priminė, kad valstybinės žemės vis mažėja, todėl neretai iškyla įvairių nesklandumų tarp nuomotojų ir pirkėjų. Jeigu žemės nuomotojas nėra pareiškęs noro pirkti dirbamos žemės, tai joje gali būti suprojektuoti sklypai laisvam pardavimui.

Šiame susitikime, kaip ir pernai, ūkininkai vėl priekaištavo matininkams ir žemės vertintojams, kad jie neatsižvelgia į tai, jog perkant žemę, tenka pirkti ir pelkėtus plotus, krūmus, griovius ir net kelių ruožus. Pasak Žemės tvarkymo departamento vadovo, turto vertintojai yra nepavaldūs NŽT, jų veiklą kontroliuoja Finansų ministerija.

Pasitarimo metu atskiri ūkininkai teiravosi, kaip bus parduodama žemė jos paveldėtojui, jei miręs žmogus buvo parašęs prašymą pirkti žemės. Viena iš pasitarimo dalyvių net ašarodama priekaištavo, kad ji jau ne pirmi metai pageidauja nusipirkti 5 ha žemės iš nuomojamo ploto, bet iki šiol nesulaukia teigiamo atsakymo, todėl gali atsitikti taip, kad atsiras turtingesnis pirkėjas, nusipirks šį jau ilgą laiką dirbamą plotą ir jos šeima nebeturės kur nė bulvių pasisodinti. Būta ir kitokių ūkininkų pretenzijų, todėl svečias iš NŽT pažadėjo kartu su Ignalinos ir Visagino skyriumi jas išnagrinėti ir kiekvienuų atveju priimti atitinkamą sprendimą bei duoti atsakymą.

Ar šis susitikimas ūkininkams buvo naudingas? Į šį klausimą MI atsakė ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininkė M. Lukaševičienė. Pasak jos, kad jau nekilo tiek daug aštrių diskusijų, kaip pernai, kalbėtasi ir aiškintasi ramesnėje aplinkoje, pokalbis buvo konkretesnis, todėl yra tikimybė, kad NŽT ėmė geriau spręsti likusias problemas, nors jų dar yra pakankamai daug.

Ignalinos ir Visagino skyriaus vadovo pareigas laikinai vykdantis A. Bagdonas MI teigė, jog rajone yra dar pakankamai spręstinų žemėtvarkos problemų. Skyriuje dėl žemės pirkimo gauta apie 500 pareiškimų. Daug kur yra suprojektuoti sklypai, bet sutartys dar nesudarytos, nes ir turto vertintojai nespėja atlikti užsakymų. Dar ne visiems pretendentams grąžinta ir nuosavybė. Per daugiau nei 10 metų nepavyko užbaigti Strigailiškio kadastro vietovės įteisinimo, nes tam trukdo saugomos teritorijos, miškų parkai bei rėžiniai kaimai. Ilgokai užsitęsė Bėčiūnų k. žemių projektavimas, galutinai neužbaigtas Daugėliškio ir Rimšės kadastrinių vietovių projektavimas. Daug yra ir nerealizuotų išvadų, skundų iš Rubelninkų.

Iš esmės A. Bagdonas teigė, kad šis ūkininkų pasitarimas buvo naudingas ir jiems padėjo geriau išsiaiškinti kai kurias iškilusias problemas.

Autoriaus nuotr.