Klasikinė lietuviška vasara teberieda klasikiniu taku. Nešalta, bet ir šiluma nepasilepinsi, ištisai lietūs nemerkia, bet  ir be skėčio – niekaip. Ryte nepasiėmei, būtinai lietus kur pasigaus. Birželis turbūt taip ir mindžios vietoje, gal liepa bus sukalbamesnė. Miškuose, beje, jau pasirodė pirmieji grybai – voveraitės, kazlėkai, kai kas jau ir baravykų, giriasi, radę. O grybaudami dairykitės, kad ant meškos neužliptumėte. Tiesiogine prasme. Mat tarp Švenčionių ir Adutiškio, netoli mūsų rajono ribos, rastos rudojo lokio pėdos (apie tai šiandien rašome)…

Ši savaitė paženklinta gedulo juostom. Net dvi birželio dienos naujausioje Lietuvos istorijoje tapo juodomis. Dabar, prisimindami 1941 m. birželio 14-osios pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Rusiją, pirmiausia minime Gedulo ir vilties dieną, kuri tebekraujuoja atvira žaizda. Ji neužgis, kol gyvas bus bent vienas tremtinys. Tragišką birželio 15-ąją daugiau primena tik juodi kaspinai ant vėliavų, bet ne atmintis. Paklausk gatvėje, kodėl ir ši diena „juoda“, įsitikinęs – ne kiekvienas žinos. O juk jei ne 1940 m. birželio 15-oji, nebūtų buvę ir birželio 14-osios, ir dar daugybės pokario tremčių, miškuose nebūtų atgulę bemaž 30 tūkst. šviesiausių pokario Lietuvos kaimo vyrų, krauju atpirkusių birželio 15-osios gėdą, kai raudonąjį agresorių įsileidome, nė vieno šūvio net į orą neiššovę. Nebūtų dabar kam partizanų vadinti „banditais“, nors tikrieji banditai tuomet sėdėjo su raudonais bilietais kišenėse ir luošino šalies, jos gyventojų likimus. Taip pat ir savo. Tas primestas luošumas, deja, ne vienam iki šiol liko įstrigęs mąstyme, elgesyje, veiksmuose. Matyt per ilgai ir per arti širdies spaudė tą svetimą raudoną bilietą su plikos galvos atvaizdu ir keturiomis kirilicos raidėmis KPSS…     

Simboliška, kad būtent šią savaitę teismas vieną tokį vaikiną pastatė į vietą, diagnozuodamas jo dar iš senelio paveldėtą minėtą mąstymo luošumą. Kalbu apie A. Paleckį, kurį Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltu dėl sovietinės agresijos neigimo. „Teismo sprendimas, mano manymu, yra teisingas. Sovietų agresijos neigimas yra labai aiškiai įvardintas kaip nusikalstamas veiksmas mūsų įstatymuose, lygiai taip pat, kaip yra įvardintas ir nacių nusikaltimų neigimas. Tai yra ir europinė praktika“, – sakė premjeras A. Kubilius. Pasak jo, A. Paleckio pozicija – bandymas sukurti sau politinį kapitalą, neigiant to meto žmonių tragediją. Įžeidžiamos frazės „saviškiai šaudė į savus“ autorius A. Paleckis teismo sprendimu turės sumokėti 10 400 litų baudą. Teismas pažymėjo, kad A. Paleckio pasakyti žodžiai negali būti vertinami kaip nuomonė, – tai yra tyčia viešai paskleista dezinformacija. Tačiau kur kas svarbiau – jis turės teistumą, varžantį jo tolesnę viešą raudoną politiką. Labiausiai dėl to kai kas „viduriuoja“ Maskvoje. Trečiadienio vakare Rusijos NTV kanalo žiniose buvo apverktas Paleckiuko teistumas ir tiesiai šviesiai konstatuota, kad 1991 m. sausio 13-ąją sovietų kariai nenužudė nė vieno lietuvio, visus trylika nušovė (tankai iš viso neminėti) A. Paleckio „išaiškinti“ „savi šaudę į savus“…   

Po ilgų dėlionių ir mėginimų pakeisti Vyriausiąją rinkimų komisiją ir nepakeičiamą jos pirmininką Z. Vaigauską, atrodo, žlugo. Vyko balsavimai, bet jie nieko nepakeitė. Tai kvorumo nebuvo, tai slaptas balsavimas šlubavo. Dabar Seimo pirmininkė linksta prie to, kad VRK pirmininku greičiausiai vėl siūlys rinkti senąjį pirmininką… 

Vis primename, kad rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, renkami parašai, kad kartu su Seimo rinkimais vyktų referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Ši tema nusirito ir iki Seimo. Grupė seimūnų nori, kad liepos viduryje būtų sušaukta neeilinė Seimo sesija (pavasario sesija baigiasi birželio 30 d.) ir būtų priimtas nutarimas dėl referendumo, kurio metu gyventojai turėtų išsakyti poziciją dėl naujos AE statybos, paskelbimo. Neeilinės sesijos idėją liepos 16-ąją savo parašais parėmė 55 parlamentarai. Nutarimo dėl referendumo projektą Seime ketinama užregistruoti artimiausiu metu. Norint referendumą rengti kartu su Seimo rinkimais, nutarimą dėl to privalu priimti tarp liepos 14-osios ir rugpjūčio 14-osios. Taip numato Referendumo įstatymas…

Šiandien prisiminsime pamirštą kraštietį Nadą Rastenį nuo Linkmenų. Kaip čia nepasigirsi, kad pernai jį išsamiu rašiniu pirmoji prisiminė „Mūsų Ignalina“, o mintį tuomet pakišo mūsų skaitytojas Alfonsas Skripskus. Ateikite 15 val. į Viešąją biblioteką…

Gražaus ir prasmingo savaitgalio!