Mūsų laikraščio „Sodybos“ priedo rengėjas biologas Pranas Zubrickas gerai pažįstamas skaitytojams, kaip įvairaus turinio rašinių ūkininkams ir šiaip ūkiškiems rajono gyventojams autorius. Jis pateikia vertingų patarimų, kaip užveisti ir auginti vaiskrūmius ar vaismedžius, vaistinius augalus bei gėles, pateikia informacijos apie retus, mūsų krašte dar egzotiškus augalus, rašo nedideles mėnesio darbų sode ir pokyčių gamtoje apžvalgėles, straipsnių apie paukščius ir gyvūnus, įspėja apie gamtoje tykančius pavojus. Pranas dažnai sulaukia telefono skambučių, kai žmonės klausia, kaip auginti ir prižiūrėti tuos ar kitus gyvūnus, augalus.

P. Zubrickui, baigus Vilniaus universitetą ir įgijus biologo specialybę, buvo pasiūlyta likti universiteto Zoologijos katedroje, bet miestas jo neviliojo. Tad sumanė kurį laiką kartu su žygeiviais paklajoti po tuometę „plačiąją tėvynę“. Keliavo Altajaus ir Krymo kalnais, Kamčiatkos ir Tian-Šanio toliais, lankėsi prie Isyk Kulio ežero Kirgizijoje. Bet po kelionių bei žygių sugrįžo į Lietuvą. Po darbų pajūryje ir Nidoje, atsidūrė Ignalinoje. Sukūręs čia šeimą, kurį laiką dirbo įvairiose rajono įstaigose, Dūkšto bandymų stotyje. Visą laiką ieškojo sodybos kaime, kuri būtų apsupta miškų bei ežerų. Tokią vietą dar 1996 m. pavyko surasti netoli Ignalinos, Ažušilėje prie Bedugnio ežero.

Čia, atsisakydamas valdiško darbo, kartu su žmona pedagoge Danute pradėjo kurti sodybą. Reikėjo sugalvoti ir imtis verslo, kuris bent kompensuotų valdišką algą. Tuo metu buvo paklausūs riešutmedžių vaisiai ir patrauklus putpelių auginimas. Šiuos verslus Pranas ir pradėjo plėtoti savo sodyboje.

Lankydamiesi pas jį buvę artimi studijų laikų draugai patarė jam užsiimti kaimo turizmu. Daug pastangų jis kartu su žmona įdėjo, kol sodyboje buvo atnaujinti baigiantys sugriūti senoviniai pastatai, pastatytas modernus namas su visais patogumais, kad jame galėtų patogiai apsistoti turizmo mėgėjai. Jau praėjo daugiau kaip dešimt metų, kaip iš visų Lietuvos pakraščių bet kuriuo metų laiku traukia į šią sodybą poilsiautojai. Turbūt ne vienas iš jų yra pastebėjęs, kad ši kaimo turizmo sodyba pavirto savotišku biologijos sodu. Čia užveista įvairiausių vaiskrūmių, vaismedžių bei uogienojų. Sunku net įsivaizduoti, kaip jis su žmona sugeba išlaikyti šį puošnų gamtos kampelį ir dar augindamas triušius bei daugybę putpelių, o pastaraisiais metais užveisęs ir sraigyną. Apie sraigių naudą ir iš jų gaminamų daugelyje šalių populiarių patiekalų vertę daug patarimų suteikė Lietuvos sraigių asociacijos prezidentė ignalinietė Violeta Čeponienė, dabar vadovaujanti Kredito unijos bankui.

Per pastaruosius šešerius metus šioje sodyboje visuomet iškilmingai rengiamos vasaros turizmo pradžios šventės, į kurias susirenka nemažas Prano artimų draugų ar pažįstamų būrys.

Ir šiemet sodyboje vasaros sezono atidarymo metu čia sugužėjo daug dalyvių ne tik iš Ignalinos. Tarp jų buvo ir atsakingų rajono pareigūnų, Kultūros centro ir Muzikos mokyklos dainininkų bei muzikantų. Atvyko ir Anykščių r. ligoninės vyr. gydytojas Dalis Vaiginas. Visi svečiai, susėdę prie bendro stalo, vaišinosi jų atsivežtais patiekalais. Labiausiai paklausūs buvo gurmaniški valgiai – virti ir žali putpelių kiaušiniai, rūkytos putpelės. Be abejo, visi, tarp jų kai kurie pirmą kartą, gardžiavosi ir sraigių kepsniais.

Pirmą kartą vasaros turizmo pradžia bei Pasaulinė aplinkos diena buvo paįvairinta dar neregėta šiame krašte atrakcija… sraigių lenktynėmis.

Pasak sodybos šeimininko, panašios rungtynės Lietuvoje buvo surengtos pirmą kartą, todėl visų svečių susidomėjimas buvo nepaprastas. P. Zubrickas teigė, kad panašios sraigių lenktynės kitose šalyse jau rengiamos senokai. Bet ten lenktynėse prie apvalių vieno metro diametro stalų lenktyniauja kitokios – greitašliaužės sraigės. Jau užfiksuotas ir jų lenktynių rekordas, kurios finišą yra pasiekusios per 2 minutes.

Mūsų krašte veisiamos šiaurietiško tipo sraigės. Jos ne tokios greitos sprinterės kaip anos. Todėl pirmosiose rungtynėse nebuvo siekama rekordo, o tik buvo stebima, kuri iš 20 sraigių pirmoji nušliauš iki stalo pakraščio. Su nepaprastu susidomėjimu buvo sekamos jų varžytuvės. Kol jos išsijudino iš starto „bėgti“, reikėjo laukti apie pusvalandį. Kiekvienas šventės dalyvis, paženklinęs savo išrinktą lenktynininkę, su nekantrumu laukė jos finišo. Sėkmė lydėjo pačią jauniausią šventės dalyvę, keturmetę Gabrielę Čepurnovaitę, kurios išrinktoji sraigė pirmoji pasiekė stalo kraštą. Todėl jai ir atiteko pagrindinis prizas. Antrąją vietą pasirinkta sraigė atnešė Dmitrijui Sosunovui.

Po šių neįprastų lenktynių daug buvo išlieta emocijų, todėl visi šventės dalyviai dar ilgokai aptarinėjo jų rezultatus, vaišindamiesi įvairiais patiekalais ir traukdami darnias melodijas, klausydamiesi nuotaikingos muzikos bei įvairių juokingų pasakojimų ir anekdotų.

Prie stalo daug nuoširdžių padėkos žodžių už šį renginį susilaukė šventės organizatorius Pranas. Jam žygeivių vardu buvo įteiktas medalis „Už aktyvumą, renkant senus draugus į būrį“. Buvo pažymėtas ir artėjantis rajono tarybos nario Viliaus Cibulsko gimtadienis.

Šventė tęsėsi iki paryčių, kol aplinkui jau pradėjo ulbėti liepsnelės. Bet ir kitą dieną ji dar tęsėsi, nes daugelis šventės dalyvių valtimis plaukė Nacionalinio parko ežerais ir rinko į jų vandenis išmestus polietileno butelius ar maišelius.

Autoriaus nuotr.