Skip to content

Kodėl kai kur ženkliai pabrango „gyvatuko“ mokestis?

Mamertas KRAPAUSKAS

Į „Mūsų Ignalinos“ laikraščio redakciją užsuko ignalinietė Jūratė Kaukėnienė, gyvenanti Aukštaičių g. 40-ajame name, ir paliko laišką, kuriame išsakoma daug priekaištų Ignalinos šilumos tinklų adresu dėl ženkliai pabrangusio „gyvatuko“ šildymo. Jos teigimu, „gyvatuko“ mokestis yra vienodas visiems gyventojams ir sudaro apie 35 Lt per mėnesį. Bet ji nustebo, kai už gegužę gavo sąskaitą, kurioje šis mokestis šoktelėjęs iki 48,34 lito.

Moteris telefonu skambino kelioms draugėms ir pažįstamiems, gyvenantiems kituose daugiabučiuose namuose ir pasiteiravo – ar ir jos gavo ženkliai padidėjusias mokesčio sąskaitas, bet atsakymai buvo neigiami. Todėl įsitikinusi, kad „gyvatuko“ šildymo mokestis pabrango ne visiems, nuėjo į šilumos tinklų realizacijos skyrių pasiaiškinti, kodėl taip atsitiko.

Viena iš skyriaus darbuotojų jai paaiškino, kad ne visi namo gyventojai numatytais terminais sąžiningai deklaruoja sunaudoto karšto vandens parodymus skaitikliuose, todėl jie neatitinka bendros namo sunaudoto vandens kiekio sumos. Todėl nesąžiningų kaimynų pavogti pinigai po lygiai padalinami tiems, kurie karšto vandens sunaudojimą yra teisingai deklaravę, kitaip sakant – visiems namo gyventojams. Laiško autorė teigia, kad ji kiekvieną mėnesį sąžiningai pagal skaitiklio parodymą atsiskaito už sunaudotą karštą vandenį, tad kodėl šilumos tinklai eina lengviausiu keliu – užuot išsiaiškinę nesąžininguosius ir iš jų išieškoję mokesčius už nuslėptus kubus, pinigus pasiima iš nevagiančių šilumos ir mokančių už realius skaitiklių parodymus?

Laiško autorei Realizacijos skyriuje dar buvo pasiūlyta, kad ir patys gyventojai pasidomėtų, kodėl jų kaimynai reguliariai nedeklaruoja sunaudoto karšto vandens. Bet ar tuo neprivalo pasirūpinti šilumos tinklų darbuotojai? Už ką jie tuomet gauna atlyginimus iš mokesčių mokėtojų? Yra juk įvairių drausminimo priemonių, tik kažkodėl, gal ir dėl aplaidumo, jų netaiko. „Kam judinti užpakalį. Geriau atsėdėti tyliai darbo valandas ir – namo. O jūs kvaileliai mokėkit“, – rašo ponia Jūratė.

Su šio laiško turiniu buvo supažindinti Ignalinos šilumos tinklų generalinis direktorius Leonas Cijūnėlis ir Realizacijos skyriaus vyr. apskaitininkė Vida Čibirienė ir kartu aiškintasi, dėl kokių priežasčių taip ženkliai minėtame name po šildymo sezono pabaigos padidėjo „gyvatuko“ mokestis? Šilumininkai taip teigė.

Dar 2005 m. gegužės 5 d. Valstybinė kainų ir energetikos komisija patvirtino šildymo paskirstymo metodiką, kuri nustato, kad šilumos kiekis cirkuliacijai skaičiuojamas šilumos sezono metu pagal vienodą normatyvą – po 160 kilovatvalandžių ir jis yra nekintamas. Nešildymo sezono metu mokestis už šilumos kiekį cirkuliacijai kas mėnesį jau yra kintamas. Jis skaičiuojamas taip: mano įvade įrengto bendro šilumos apskaitos prietaiso rodmenys dalijami iš namo butų skaičiaus. Tuose namuose, kur jų gyventojai reguliariai ir sąžiningai deklaruoja sunaudotą karštą vandenį, ten ir „gyvatukų“ apšildymo mokesčiai nė kiek nepadidėjo, yra po 30–35 litus. Deja, taip yra ne visur. Kai kurių namų gyventojai dar neįsisavino, kad pasibaigus šildymo sezonui, kurio metu „gyvatukų“ apšildymas skaičiuotas už šilumą per karšto vandens sistemą („gyvatuką“) ir jo mokestis buvo nekintamas (už 160 kWh). O po šildymo sezono „gyvatukų“ kaina, priklausomai nuo karšto vandens deklaracijos, gali padidėti. Šilumos tinklų kontrolieriai jau nuo metų pradžios išaiškino, kad bendras nedeklaruoto vandens kiekis sudaro net 336 m3. Iki gegužės pradžios net 113 skolininkų išjungtas karšto vandens tiekimas. Skolininkų esama ir laiško autorės gyvenamame name. Bendras nedeklaruoto karšto vandens kiekis čia sudaro net 107 m3. Pas vieną gyventoją nustatyta, kad jis iki birželio 4 d. yra nedeklaravęs 20 m3 karšto vandens, kitas – 15 m3. Patikros metu kontrolieriai 6 butuose niekaip negali jų gyventojų surasti namuose, nors ne kartą jiems siųsti įspėjantys pranešimai, kad nepadengę įsiskolinimų, gali netekti karšto vandens. L. Cijūnėlis patikini, kad laiško autorės name toks „gyvatukų“ pabrangimas yra laikinas. Kai tik bus sudrausminti skolininkai, tai „gyvatukų“ kainos sumažės iki minimumo ir tas skirtumas bus padengtas.

Šilumos tinklų vadovas MI dar sakė, kad ignaliniečiai neturėtų skųstis, kad šildymo sezonas jiems brangiai kainuoja. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, 1 kWh šilumos kaina Ignalinoje yra viena mažiausių Lietuvoje ir siekia apie 20 centų. Kai Prienuose, Marijampolėje, Biržuose ir kituose miestuose – daugiau nei 30 centų.

Žmones visada žeidžia ne tiek paslaugos kaina, kiek neteisybė. Laiško autorė teisingai piktinasi – kodėl ji turi mokėti ir už svetimą nesąžiningumą. Mes gaudome „ant žodžio“ šilumininkų teiginį „Kai tik bus sudrausminti skolininkai, „gyvatukų“ kainos (Aukštaičių g. 40 ir kitur, kur dar yra tokia situacija) sumažės iki minimumo ir tas skirtumas bus padengtas“. Lauksime ir šilumos tinklų informacijos, kaip pavyko sutramdyti skolininkus. O ateityje, vis dėlto, gal nereikėtų erzinti žmonių ir į jų sąskaitas surašyti svetimas skolas. Net jei vėliau tas perteklinis mokestis ir bus kompensuotas. Vasarą šilumininkams kiek laisvesnės nuo darbų rankos, tad pats laikas iki rudens sugaudyti skolininkus, net jei jie kokioje Maljorkoje lindėtų.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *