Įsibėgėjęs birželis palieka dviprasmišką įspūdį – karštas, vasariškas dienas, kai ypatingai aktyvi saulė apsunkina visus darbus lauke ir tvankiuose namuose, keičia smarkūs lietūs, kuriuos (kaip šį antradienį) lydi smarkūs griausmai ir žaibavimas (antradienio ryto žaibai sudegino redakcijos ir dar kelių organizacijų miesto centre kompiuterius, kuriuos iki šiol reanimuojame). Štai sostinėje vakarais laistomas senamiesčio gatvių grindinys, mat vilniečiai nelabai turi kur nuo karščio, triukšmo ir pilno kietųjų dalelių oro pabėgti, todėl, reikia manyti, greitu laiku sulėks prie Ignalinos ežerų, kuriais net mes patys dažnai pamirštame ar nespėjame pasidžiaugti. Bet kol kas Vilnius dar neištuštėjo, visi sukasi darbuose, o labiausiai darbai verda link sesijos pabaigos judančiame Seime, kuris ir šią savaitę buvo skandalų ir nesusipratimų sūkury…
Antradienį Seime buvo balsuojama dėl Konstitucijos pataisos, kad šeima kyla iš vyro ir moters santuokos, tėvystės arba motinystės. Tokia pataisa aiškiau apibrėžtų, kad šeima Lietuvoje yra laikoma įteisinta vyro ir moters sąjunga, užveriami keliai laisvam įstatymo traktavimui. Kad jai būtų pritarta po pirmo svarstymo, pritrūko vos vieno balso, mat pataisą palaikė 93 nariai, o tolesniam jos svarstymui, Konstitucijos keitimui reikėjo 94-ojo. Ir spėkite kieno balso trūko?… O gi vieno iš aktyviausių šios pataisos iniciatorių – Petro Gražulio, kuris vėliau teigė buvęs „fiziškai užstrigęs“ ir niekaip nespėjęs (hm, gal kaip A. Siaurusevičius elektros skydinėj?..). Keista, kad taip aktyviai prieš homoseksualus pasisakantis ir tradicinę šeimą remiantis parlamentaras, nesugebėjo susidėlioti laiko taip, kad atliktų pirmutinę savo pareigą valstybei ir balsuotų už pataisas, kurias pats inirtingai siūlė. Belieka čia prisiminti seną ištarmę, kad tikrai nelaimėsi tik tada, jei nedalyvausi…
Dar savaite prašoma pratęsti darbą Seimo komisijos, sprendžiančios dėl Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo. Teisinamąsi, kad komisija buvo pakviesta į pirmąjį posėdį tik praėjus savaitei nuo jos sudarymo ir būtent tos savaitės darbo jai trūksta. Bet, matyt, komisijai labiausiai trūksta ne darbo laiko ar duomenų, o ryžto pagaliau nuspręsti, ypač, kai juntamas toks aiškus visuomenės spaudimas. Atrodo, kad ši, Lietuvą padalinusi istorija, baigia suskaldyti ir konservatorių gretas. Komisijos pirmininkas E. Jurkevičius viešai barasi su savo bendrapartiečiu N. Puteikiu ir diagnozuoja pastarajam galvos sutrenkimus, partijos moralinis vadovas Vytautas Landsbergis akivaizdžiai palaiko teisėjos Venckienės tiesą, Seimo pirmininkė Irena Degutienė blaškosi tarp raginimų išklausyti mergaitės nuomonės ir gerbti įstatymus, o nuosaikieji Kubiliaus šalininkai partijoje laikosi teisinės sistemos pusėje. Nežinia, ar tai būsimo skilimo partijos viduje priešaušris, ar gudrus bandymas pritraukti abiejų konfliktuojančių pusių rinkėjus…
Tiesa, Seimas šią savaitę pasižymėjo ir keletu konstruktyvių darbų, iš kurių dera išskirti mūsų regionui reikšmingo naujos atominės elektrinės projekto klausimą. Nors rašau, dar nežinodamas, ar ketvirtadienį Seimas patvirtins atominei elektrinei reikalingus įstatymus ir atvers kelią Vyriausybei pasirašyti koncesijos sutartį su „Hitachi“, bet trečiadienio balsavimai leidžia spręsti, kad viskas būtent taip ir bus. Jei sutartis bus pasirašyta, galutinis sprendimas statyti arba nestatyti atominės elektrinės bus priimtas 2015-aisiais metais. Ekspertų skaičiavimais, vieno reaktoriaus elektrinė kainuos beveik 7 mlrd. litų, iš jų trečdalis turėtų būti Lietuvos investicijos. Nežinia, ar esame pasirengę tokiems milžiniškiems projektams, o ta nežinia ypač apgaubia, kai generalinė prokuratūra paskelbia tokias naujienas, kaip kad prasidėjęs ikiteisminis tyrimas dėl Ignalinos atominės elektrinės pareigūnų galimo kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Kartu, beje, atliekamas ir tyrimas, pernai pradėtas po elektrinės administracijos kreipimosi, dėl galimai „neskaidraus ir neefektyvaus” elektrinės eksploatavimui nutraukti skirtų lėšų panaudojimo 2003–2009 metais…
Kol mes aistringai sprendžiame valstybinius klausimus, Europa (net ir braškant euro zonos patikimumui ir vis labiau smunkant šalių narių skolinimosi reitingams) gyvena futbolo čempionato emocijomis ir nors artimiausių mums šalių atstovai – čempionato rengėjų komandos – pasitraukė jau po grupių etapo, bet tikiu, kad atrasite sau patinkančią rinktinę ir lemiamos kovos susilauks dėmesio, praskaidrindamos ir taip šviesias savaitgalio nuotaikas. Ypač, kai šis savaitgalis pasižymės ir tradiciniu Joninių nakties šventimu, trumpiausios nakties lydėjimu prie laužų, paparčio žiedo paieškomis ir, aišku, didžiausiu dėmesiu ir gražiausiais linkėjimais Jonams ir Janinoms. Ta proga, jaučiu pareigą savo ir viso redakcijos kolektyvo vardu pasveikinti ir mūsų laikraščio redaktorių ir „sielą“ – Joną Baltakį. Jam, kaip ir kitiems garbiems Jonams ir Janinoms, bei visiems likusiems skaitytojams, linkiu tiek asmeninių, tiek bendruomenės lygio pergalių bei pakilios, kaprizingiems orams nepaklusnios, nuotaikos.
Gražios Joninių bei Europos futbolo šventės!
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!