Nuotaiką kiek suerzino tik ilgos procedūros pasienyje. Vykome per tarptautinį pasienio postą Latvijoje, kelyje Daugpilis–Breslauja (per Tverečių autobusai nepraleidžiami), kuriame ryte sugaišome apie 2,5 valandos, grįžtant – apie 2 val. O krovininių automobilių eilė Baltarusijoje, laukianti galimybės įvažiuoti į Latviją, nutįsusi iki 7 km. Vairuotojai eilėse kartais stovi po kelias paras.

Daugeliui mūsų atrakcija tapo parduotuvių lankymas. Baltarusijos rubliai dabar tiek nuvertėję, kad problema juos skaičiuoti atsiskaitant už pirkinius (1 litas lygus 3000 rublių). Už pakeistus 10 dolerių gavau 81 700 rub. Keistai atrodo, kai, tarkim, už ledą moki 1300–2000 rublių. Pasak pačių baltarusių, dauguma kasdienių prekių pas juos jau brangesnės, nei Lietuvoje (mėsa ir jos gaminiai, aliejus, ypač kava, skalbimo milteliai ir kt.), tad jie šių prekių važiuoja pirkti į Lietuvą ar Latviją. Pigios cigaretės (baltarusiškų pakelis – 1, užsienietiškų – 3 Lt), degtinė (0,5 l butelis – 9–11 Lt), cukrus (1 kg – apie 2,30 Lt) ir pan. O vidutinės algos ir pensijos yra bemaž dvigubai mažesnės, nei Lietuvoje. Bet jų „nepjauna“ komunaliniai mokesčiai. Jie sudaro tik 15–20 proc. gaunamo atlyginimo.

J. Baltakio nuotr.