– Atėjus vasarai kasmet mūsų įmonėje labai sumažėja darbo, todėl darbdavys masiškai įmonės darbuotojus verčia nemokamų atostogų savo sąskaita. Nors nuolat yra daug nesutinkančių tai daryti, tačiau daugelis darbuotojų bijo prarasti darbą, todėl paklūsta darbdaviui ir 2–3 mėnesiams eina nemokamų atostogų. Ar darbdavys turi teisę taip elgtis? Ar už vertimą eiti nemokamų atostogų yra numatyta atsakomybė? 

Eugenijus GAŠČENKA

NEMOKAMŲ ATOSTOGŲ SUTEIKIMO ATVEJAI

 LR darbo kodekso (toliau – DK) 184 str. 1 dalyje yra numatyta, kad darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos: darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų – iki 14 kalendorinių dienų; darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki 30 kalendorinių dienų; moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis 3 metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, metu), šių atostogų bendra trukmė negali viršyti 3 mėnesių; neįgaliajam – iki 30 kalendorinių dienų per metus; santuokai sudaryti – ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos ir kitais svarbiais atvejais (DK iš viso numato 8 svarbiais laikytinus atvejus).

Įstatyme pateiktas priežasčių sąrašas yra baigtinis. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių taip pat gali būti suteikiamos tik kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

ATSAKOMYBĖ UŽ VERTIMĄ EITI NEMOKAMŲ ATOSTOGŲ

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. 1 dalyje numatyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 iki 5000 litų.

Administracinę nuobaudą už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą paskyręs organas (pareigūnas), nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamasis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbia per visuomenės informavimo priemones.

TEISMŲ PRAKTIKA

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – LVAT) buvo nagrinėjama panaši administracinė byla, kurioje darbdavys buvo kaltinamas pažeidęs DK nustatytą nemokamų atostogų suteikimo tvarką. Šioje byloje buvo nustatyta, jog nemokamos atostogos yra tikslinės. Jos gali būti suteikiamos tik įstatymo numatytais atvejais, tuo tarpu darbdavys šioje byloje net kelis kartus vienu metu išleisdavo beveik visus padalinio darbuotojus nemokamų atostogų, o tame gamybiniame padalinyje gamyba nevyko. Todėl teismas padarė išvadą, kad ne dėl nuo darbuotojų priklausančių priežasčių, o dėl gamybinių ar kitokių objektyvių priežasčių susidarė tokia situacija, kai darbuotojams negalėjo būti suteikiamas darbas, sulygtas darbo sutartyje. Tokiu atveju, pagal DK 122 straipsnio reikalavimus turėjo būti skelbiama prastova, o darbuotojams už darbą apmokama DK nustatyta tvarka (LVAT 2004 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-10-375-04).

IŠVADA

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad tiek LR darbo kodekse, tiek teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nemokamos atostogos visais atvejais gali būti suteikiamos tik darbuotojo reikalavimu ir tik konkrečiam tikslui.

Tuo tarpu net tais atvejais, kai įmonėje nėra darbo, sumažėja darbo krūvis ar esant kitokiems pagrindams (kai tenkinami ne darbuotojo, o pačios įmonės interesai), darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas eitų nemokamų atostogų, turi skelbti prastovą ir mokėti už jos laiką DK nustatyta tvarka.

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite siųsti tiesiogiai šios rubrikos konsultantui elektroniniu paštu juristas.ignalina@gmail.com arba palikti klausimą paskambinę MI redakcijos telefonais (8~386) 52234, 53702 (po 18 val.).

Dėl privačios teisinės konsultacijos galite registruotis telefonu 8~624 83459. Anonimiškumas garantuojamas.

Laukiame Jūsų, mieli skaitytojai, klausimų!

Pastaba. Šiame straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami 2012 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Šie paaiškinimai yra autoriaus nuomonė, kuri nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama oficialiuose teisiniuose ginčuose.