Skip to content

Regioninio muziejaus plėtros problemos

MI informacija

Krašto istorijos muziejaus darbo grupėje pranešimą skaitė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Rimvydas Laužikas. Akademikas supažindino su regioninių muziejų misija, nurodė jų veiklos kryptis ir uždavinius. Mokslininkas taip pat daug kalbėjo apie visuomenės ir krašto tapatumą, jo svarbą, paveldo komunikaciją bei muziejaus sąveiką su bendruomene. Dr. R. Laužikas rėmėsi įžymių mokslininkų – olandų  kultūros paveldo profesoriaus P. Van Mensch ir ispanų sociologo Manuel Castells – mintimis, kartu pateikė pasaulio muziejų pavyzdžių, kurie, docento manymu, efektyviai vykdo muziejinę veiklą ir inovatyviai įgyvendina naujas idėjas.

Kalbėdamas apie regioninio muziejaus strategiją, doc. R. Laužikas išskyrė tris muziejaus veiklos kryptis: kaupti ir saugoti kultūros paveldą, jį tyrinėti ir pristatyti visuomenei. Efektyviai vykdant tokią muziejinę veiklą, kultūrinis paveldas atlieka komunikacinę funkciją ir daro didžiausią poveikį visuomenės nariams. Muziejus – kaip įrankis, turi ugdyti vertybes, kad apsilankę jaustume, kiek daug čia sužinojau, dėl ko čia atvažiavau. Šių veiklos krypčių plėtrai suformuluoti ir uždaviniai. Tai rasti ir suprasti regiono tapatumą, sukaupti pakankamą rinkinį eksponatų ir mokslinių žinių apie jį, galiausiai, sukonstruoti gerą ekspoziciją, pranešimus, turinčius visuomenei ugdomąjį poveikį.

Anot Vilniaus universiteto docento, pagrindinė regioninio muziejaus misija – formuoti ir puoselėti bendruomenės vertybines nuostatas, ugdyti savo tikslinę auditoriją. Čia svarbu ieškoti savo, visuomenės ir krašto tapatumo, kuris šiuolaikinėje visuomenėje tampa svarbiu ir vis labiau reikalingu. R. Laužikas išskyrė šiuolaikinės visuomenės problemą – globalizacijos procesų poveikį visuomenei. Remdamasis ispanų sociologo M. Castells mintimis, akademikas teigia, jog  „pasaulis tampa per daug didelis, kad jį suvaldytume, o tapatumas jį sumažina“.

Krašto istorijos muziejaus darbo grupėje taip pat vyko diskusija, kurioje dalyvavo Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rimanta Vilčinskienė ir skyriaus specialistė Rasa Juodagalvienė, Ignalinos kultūros ir sporto centro direktorius Darginas Mikėnas, centro etnografė Marija Kirkienė, Viešosios bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė, Adomo Hrebnickio muziejaus vedėja Renata Veličkienė.

Surengtoje diskusijoje dalyvavęs kitas akademikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Algimantas Grigelis, domėjosi muziejaus vizijomis ir perspektyvomis. LMA narys ekspertas pabrėžė idėjos svarbą muziejaus kūrimui, siūlė rodyti įžymius krašto žmones, taip pat ragino naudotis unikalia Ignalinos gamta ir į krašto istorijos muziejų įtraukti gamtos skyrių, kadangi nustatytas sąryšis tarp gamtos sandaros ir šio krašto žmogaus. Įdomus dalykas – žmogaus prigimtis ir kilmė veikiama per  mąstymą. Neatsitiktinai šiame krašte susiformavo tokios asmenybės, kaip Česlovas Kudaba, Zigmas Žemaitis ir kiti. Pats muziejus, jo manymu, turėtų būti įtrauktas į turistų lankymo objektų sąrašą.

Kitame numeryje – apie akademikų gvildentas užimtumo ir mineralinio vandens panaudojimo problemas.

M. Kirkienės nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *