Nukritus gandralizdžiui, negalėdami savo jėgomis nieko padaryti, kreipėmės į redakciją pagalbos, kad ji padėtų „pasiekti“ svarbius žmones, galinčius padėti. Redakcija ne tik išspausdino mūsų prašymą – viešą kreipimąsi, bet parengė ir gražų šios gandrų šeimos istorijos pasakojimą („Per skaudu kasdien stebėti „natūralią atranką“, MI, 2012-07-10 d., Nr. 51). Nuoširdus ačiū Jums. Dabar mūsų gandrų šeimyna – saugi, nes turi naujus namus. Jau kitą dieną pasirodžius straipsniui, gerbiamas N. Daugėliškio seniūnas Juozas Paukštė su darbuotojais vietoj senojo lizdo uždėjo pagrindą naujam. Nuoširdus ačiū seniūnui.
Tačiau gandrai delsė. Gal baugino praeities prisiminimai. Po poros dienų AB LESTO darbuotojai ant stulpo, kuriame jau buvo pradėtas sukti lizdas, iškėlė specialų apsauginį pagrindą. Nuoširdus ačiū Jiems.
Gandrai per pusantros paros ant naujojo elektrikų iškelto pagrindo susisuko lizdą ir jau smagiai kaleno. Ankstų sekmadienio rytą nors ir ne į lizdą, o tik ant šalia esančio stulpo užskrido ir vienas iš dviejų jauniklių. Regis, ši istorija, kaip ir vaikystės pasakos, turės gražią pabaigą ir taps gražiu pavyzdžiu ne tik jaunajai kartai, bet ir viską žinantiems ir suprantantiems, tik pamiršusiems nors retkarčiais pasiklausyti širdies balso suaugusiems.
Nuoširdus ačiū ir pirmajam į pagalbą atskubėjusiam Veterinarijos ir maisto tarnybos viršininkui Laimučiui Ragaišiui. Nuoširdus ačiū ir pernykštės vados jauniklį gelbėjusiems Aplinkos apsaugos agentūros vedėjui Petrui Kazakevičiui bei jį gyvent priėmusiems Jadvygai ir Antanui Šimkūnams iš Dūkšto.
Tegul kaskart užliejus nerimui ar liūdesiui, visu grožiu pražysta kiekvieno Jūsų mintyse ir širdyje snaudžianti LAIMĖ.
N. Daugėliškio Jaunimo gatvės įlankėlės gyventojai
Nuo redakcijos
Daugėliškėnams labai jau rūpėjo ir pernai išgelbėto ir pas gerbiamus Šimkūnus apgyvendinto gandriuko likimas. Pasak ponios Jadvygos, gandriukas iki pat pavasario gyveno drauge su kitais paukščiais. Buvo labai judrus, bet draugiškas tiek paukščiams, tiek žmonėms. Deja, pavasarį jis rastas nebegyvas – nežinia, ar dėl nostalgijos prigimtiniams pojūčiams, ar dėl kokio sužeidimo, mat labai jautrios paukščių galvos, o juk jie visi kartais ir pasipešdavo, gandriukas nugaišo.
Šiųmetės nelaimės jauniklis, kurį išgelbėjo Laimutis Ragaišis, deja, bet po kojos amputacijos teišgyveno vos kelias dienas. Nors ir buvo teikiama visokeriopa pagalba, sužalojimai buvo labai rimti.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!