Trejus metus tauta labiausiai pasitiki Prezidente Dalia Grybauskaite, trejus metus tauta įsitikinusi, kad Prezidentė D. Grybauskaitė geriausiai atstovauja jos interesus.

Tiesa, žvilgtelėjus į reitingus, kyla nemažai klausimų. Apie reitingų patikimumą arba apie „dalykinius“ apklausų užsakovų ir jų rengėjų santykius daug pasakyta. Nors daug apie juos kalbėti neverta: kaip gali tikėti apklausomis, kai ta pati partija vienoje apklausoje surenka trejetu procentų daugiau (ar mažiau) balsų, o kitoje – priešingai, argi tai nepriklauso nuo to, kas rengia ir kas užsako apklausas?

Kita vertus, o kuo dar būtų galima pasitikėti, kas labiau tiktų ar tiesiog tiktų jos vietoje? Nevardysiu tautos (o gal apklausų organizatorių) minimų kandidatų – vienas apsivogęs, kitas į prezidentus veržiasi todėl, kad jo žmona į namą su kolonomis nespėjo persikelti, trečias miega ir komunizmą sapnuoja… Bet kai pagalvoji – matai, kad kito pasirinkimo neturime: belieka mylėti D. Grybauskaitę.

Mylėti tik todėl, nes daugiau nėra už ką? Juk Prezidentės metiniame pranešime buvo išvardyta daug nuveiktų darbų, už kuriuos mes ją ir privalėtumėm gerbti ir mylėti. Tik ar tie darbai buvo nuveikti?

Įdomu tai, kad apie užsienio politiką Prezidentė kalbėjo labai nenoriai, tik puse lūpų. O juk užsienio politika – svarbiausias ir iš esmės vienintelis Lietuvos Prezidentei leidžiamas darbas. O ką per tuos trejus metus nuveikė D. Grybauskaitė? Pagerino santykius su kaimynais? Aleksandrui Lukašenkai buvo nusilenkta, tas tiesa. Kas iš to? Santykiai su Baltarusija pagerėjo? Atvirkščiai: Minskas sugavo „Lietuvos šnipą“, o tokie žingsniai diplomatine kalba vadinami nedraugiškais.

Su Lenkija reikalai apskritai prasti. Varšuva dergia Vilniui ant galvos, nes Lietuva nori pati savo šalyje tvarkyti švietimo reikalus, o ką daro Vilnius? Ragina pradėti konstruktyvų dialogą, tačiau pati D. Grybauskaitė, tarsi įžeista panelė, nevažiuoja į susitikimą Varšuvoje. Varšuva skatina vadinamuosius Vilniaus krašto lenkus nepaklusti Lietuvos įstatymams. O D. Grybauskaitė neragina Lietuvos valdžios visus priversti gerbti savo šalies įstatymus.

Susitikimas Varšuvoje – ne vienintelis, į kurį nesiteikė nuvažiuoti Lietuvos Prezidentė. Nevažiavo ji ir į susitikimą su JAV prezidentu. Nežinau, gal D. Grybauskaitė manė, kad tokiu būdu jai pavyks suartėti su Paryžiumi, bet santykiai su Vašingtonu buvo sugadinti, o prisišlieti prie Prancūzijos ar Vokietijos nepavyko. Lietuva kaip buvo Europos Sąjungos pakraštys, kurios balsas Briuselyje menkai girdimas, taip ir liko. Kai šalies vadovė nepaiso diplomatinio etiketo ir ceremonijų, jokių konstruktyvių dialogų bebūna, nes niekas nenori bendrauti.

O ką D. Grybauskaitė nuveikė vidaus politikos srityje – čia pagal įstatymą Lietuvos Prezidentas nieko negali nuveikti? Metiniame pranešime pasakyta, kad Prezidentė darbavosi ekonomikos, energetikos, kovos su korupcija, šilumos ūkio pertvarkos, namų renovacijos, atliekų tvarkymo, biokuro gamybos ir švietimo srityse. Tarsi nieko nepraleidau. O kad švietimą paskutiniu įrašiau, tai čia pagal Prezidentę: apie jį paskutinėje eilėje šnekėta buvo, matyt, ten jis ir yra.

Tačiau visa tai, apie ką kalbėjo ir nuopelnus sau prisiskyrė Prezidentė, jai daryti nepriklauso. Valdininkų kalba šnekant, ne jos kompetencijoje. Tai daro ir už tai atsako Seimas, Vyriausybė, savivaldybės. Jeigu kalbas apie Prezidentės nuopelnus išplėtosime iki logiškos pabaigos, tai gal ir už tai, kad Ignalina sutvarkyta ir išpuošta, turėtume dėkoti D. Grybauskaitei? Tai gal jai, kai baigs prezidentauti, dar turėsime pasiūlyti ir mere tapti?

Na, nėra toje mūsų politikoje jokios logikos: tai, ką daro Seimas ir Vyriausybė, yra blogai, o kai tai pasisavina Prezidentė – tai jau yra gerai.

Beje, vieną Prezidentės nuopelną praleidau. Ji minėjo prisidėjusi (ar organizavusi, bijau sumeluoti) prie pensijų reformos. Prie tos reformos, kuri apvogė mane ir visus kitus pensininkus. Juk tie penki procentai (sunkmečiu sumažinti), kuriuos numatyta pervesti ne į „Sodrą“ o į privačius pensijų fondus, yra vagiami iš mūsų pensijų. Juk mes, kai dirbome ir mokėjome mokesčius, tikėjomės, kad kai išeisime į pensiją, kiti dirbantieji mokės mokesčius, iš kurių mums bus mokamos pensijos.

Tačiau Konstitucinis teismas nusprendė (gal tai irgi Prezidentės nuopelnas?), kad sumažinti procentai būsimiems pensininkams (ir privatiems pensijų fondams) turi būti kompensuoti. Kieno sąskaita? Ar jums neatrodo, kad dabartinių pensininkų? O kodėl? Ogi todėl, kad tokie esą būsimų pensininkų (ir privačių pensijų fondų) teisėti lūkesčiai.

Štai taip. Pensininkai, jūs dirbdami turėjote lūkesčių gauti normalią pensiją? Žinokite, kad tie lūkesčiai buvo neteisėti. Ačiū už tai Konstituciniam teismui, na, ir Prezidentei, kuri sako prie pensijų reformos prisidėjusi. Ir tegul klesti ir bujoja Jos Ekscelencijos reitingai.