Ši istorija – apie nedidelį techninį autoįvykį, apie kurį nė burnos aušinti nevertėtų, jei ne grandinė nelabai suprantamų vėlesnių įvykių, lydėjusių šią istoriją. Antra vertus, tai ir pamokanti istorija, kad dėl tiesos reikia visada kovoti iki galo. Net tada, kai ta kova vyksta tarp mažo žmogaus ir valdiškos institucijos pareigūnų, šiuo atveju – policijos. Būtent tokių minčių vedinas į redakciją su ryšuliu raštų rankoje užsuko ignalinietis Gintautas Malinauskas. Mažas žmogus (ne ūgiu), nes jis ne koks nors viršininkas, valdininkas ir net ne kokios žinybos klerkas, o tiesiog eilinis darbininkas, statybininkas.
Jo istorija prasidėjo pernai lapkričio 1 d., per Visus šventuosius. Pono Gintauto „audinė“ tądien stovėjo šalia M. Petrausko g. 3-ojo namo, kuriame jis ir gyvena. Taip vadinamame Turistų g. kvartale tądien apie 14 val. kilo gaisras. Užsidegė renovuojamiems daugiabučiams suvežtos statybinės medžiagos. Kaip mat atlėkė ir ugniagesiai. Ugniagesio gelbėtojo Jono Krūminio vairuojamas gaisrinis automobilis, skubėdamas kliudė G. Malinausko „Audi A6 Avant“ ir jį apgadino. „Audinės“ savininkas iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai apgadintą automobilį nufotografavo, užpildė eismo įvykio deklaraciją, gaisrinės automobilio vairuotojas pasirašė, kad prisipažįsta, jog įvykio kaltininkas – jis, todėl draudimo bendrovė netrukus be jokių ginčų G. Malinauskui išmokėjo ir draudimo išmoką. Taškas.
Praėjo daugiau nei trys savaitės. Lapkričio 25 d. ponas Gintautas dirbo statybos objekte Atgimimo g. Apie 11.45 val. atėjo rajono policijos komisariato pareigūnas Mindaugas Buivydas ir pakišo jam pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
– Net nesupratau, kas vyksta. Man M. Buivydas ėmė aiškinti, kad lapkričio 1 d. mano automobilis neva stovėjo ne M. Petrausko g. prie namo, o Turistų g. ir trukdė eismui. Todėl aš pažeidžiau Kelių eismo taisyklių 155.12 punktą, kuriame sakoma, kad „sustoti ir stovėti draudžiama gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau nei 100 m atstumu įkalnėje, nuokalnėje ar vingyje, pažymėtuose kelio ženklais (Nr. 113–118)“. Ant tokio protokolo aš, žinoma, nepasirašiau, nes jame man reiškiamas kaltinimas – iš piršto laužtas“, – pasakoja G. Malinauskas.
Įdomu, kur plačioje, tiesioje tranzitinėje Turistų g. policininkas rado vietą, nupasakotą KET 155.12 punkte?
Painiava tęsėsi. Nepasirašytame protokole nurodyta, kad bylos nagrinėjimo data yra 2011-11-25 d. 12.10 val., bet nutarime nurodyta, jog byla (ta, laužta iš piršto) išnagrinėta… 12 val. (tiesa, dar vėliau policijos dokumentuose yra minima ir 12.21 val.). Yra liudytojai, kurie savo akimis matė, kad siūlytame pasirašyti protokole tariamai pažeistas KET 155.12 punktas, o nutarime jau rašoma, kad 155.10 punktas. Yra ir daugiau „nesurištų galų“. Tačiau tai netrukdė pagal tokį „profesionalų“ M. Buivydo protokolą jam priimti nutarimą skirti G. Malinauskui 200 Lt baudą. Pats „kaltininkas“ į jo bylos nagrinėjimą įstatymų numatyta tvarka nebuvo pakviestas ir nedalyvavo.
Žmogus su tokiu susidorojančio pobūdžio nutarimu nesutiko ir gruodžio 8 d. parašė skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui. Šis, 2012 m. sausio 20 d. išnagrinėjęs skundą, rajono PK patrulio M. Buivydo 2011-11-25 d. nutarimą grąžino rajono policijos komisariatui. Kaip dokumentą, iš kurio aišku, kad nieko neaišku.
G. Malinauskas raštu dar kreipėsi ir į policijos komisariatą, kad šis įvertintų patrulio M. Buivydo veiksmus, įforminant įvykį. Rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko Donato Šemeklio pasirašytame rašte „Dėl skundo tyrimo rezultatų“ visi M. Buivydo veiksmai pateisinti ir išvada tokia: „Atlikus tarnybinį patikrinimą patrulio Mindaugo Buivydo atžvilgiu, jo veikloje tarnybinio pažeidimo požymių nenustatyta, jam tarnybinė nuobauda neskirta“.
Peržiūrint teismo grąžintą administracinę bylą dėl G. Malinausko tariamos kaltės ir jam skirtos 200 Lt baudos, rajono PK komisaras inspektorius Nerijus Paukštė 2012-05-25 d. priėmė nutarimą (G. Malinauskas jį gavo liepos 5 d.): „Administracinę teiseną, pradėtą Gintauto Malinausko atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 4 d. nutraukti, nesant pažeidimo sudėties“. Toks galutinis sprendimas šioje istorijoje.
Keista, žinoma, kad po tokio sprendimo ir bylinėjimosi teisme, niekuo dėtas liko visą šią košę užviręs ir ją prisvilinęs M. Buivydas. Jei savo vadų akyse jis nė pastabos nenusipelnė, tai visuomenė jam turi pastabų, tiksliau – pasiūlymų. Gerb. pareigūne Mindaugai Buivydai, Tamstai siūlome:
– pasikartoti Kelių eismo taisykles, kad nepainiotumėte jų straipsnių ir punktų;
– prašyti savo vadų išsiųsti į kursus, kuriuose išmoktumėte, kaip teisingai reikia rašyti protokolus ir priiminėti sprendimus;
– atidžiau susipažinti su Ignalinos gatvių schema ir daugiau jų oficialiuose dokumentuose nepainioti.
Tačiau klausimėlis – kam reikėjo M. Buivydui šio žaidimo, tebekrebžda. Ar tai išties tik jauno pareigūno darbo brokas dėl nepakankamos patirties, ar reikalo esmė kur kas gilesnė?..
P. S. Kadangi rašinys rengtas pagal oficialius pasirašytus policijos komisariato raštus, teismo nutartį ir advokatų rašytus G. Malinausko skundus, istorijoje minimi pareigūnai nekalbinti, nes jų nuomonės parašais patvirtintos dokumentuose.
Autoriaus nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!