Skip to content

Kokios teisinės pasekmės kyla delsiant išmokėti atostoginius?

MI informacija

– 2012-07-11 d. išėjau 14 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų. Atostoginiai nebuvo išmokėti iki šiol, 2012-07-21 d., nors 2012-07-25 d. jau turėčiau išeiti į darbą. Girdėjau, kad tokiu atveju atostogos prasitęsia. Ar tai tiesa? Jei taip, kokiam laikui ir kokia tvarka atostogos prasitęsia? Ar tokiu atveju darbuotojui reikia pateikti prašymą darbdaviui ir prieš kiek laiko iki atostogų pabaigos?

Eugenijus GAŠČENKA

KASMETINIŲ ATOSTOGŲ APMOKĖJIMAS

LR darbo kodekso (toliau – DK) 176 str. 2 dalyje yra nustatyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

Ši norma įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už atostogų laikotarpį su darbuotoju atsiskaitoma iki atostogų pradžios. Ja, be kita ko, siekiama įgyvendinti DK 165 str. įtvirtintus atostogų tikslus, t. y. užtikrinti, kad darbuotojas turėtų lėšų, reikalingų poilsiui ir darbingumui susigrąžinti.

DELSPINIGIAI UŽ PAVELUOTĄ ATOSTOGINIŲ APMOKĖJIMIMĄ

Kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (šiuo atveju – 3 kalendorinės dienos iki kasmetinių atostogų pradžios) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną.

TEISMŲ PRAKTIKA

Atostogų pratęsimas darbdaviui vėluojant sumokėti už jas, yra darbuotojo teisė, derintina su darbdaviu, todėl siekdamas šia teise pasinaudoti, darbuotojas savo valią paprastai turi išreikšti atostogų metu ar per protingą laiką (bet nedelsdamas) joms pasibaigus. Jei darbuotojas pageidavimo pratęsti atostogas neišreiškė, vadinasi, jis įstatymo suteikta teise pasinaudoti nenori, o tokiu atveju nutraukiant darbo sutartį, darbdaviui neatsiranda pareigos už šį laikotarpį mokėti piniginę kompensaciją.

Jei darbuotojas savo veiksmais sukuria situaciją, kai darbo užmokesčio už kasmetines atostogas mokėjimas laikantis DK nustatytų terminų tampa neįmanomas (pvz. pateikia prašymą likus vienai dienai iki atostogų pradžios – E. G. pastaba), netenka teisės reikalauti atostogas pratęsti ir už pratęstą laiką sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2012).

IŠVADA

Atostogų pratęsimas darbdaviui vėluojant sumokėti už jas, kaip ir jų suteikimas ar perkėlimas, yra darbuotojo teisė (bet ne darbdavio pareiga), derintina su darbdaviu, todėl darbuotojas, siekdamas šia teise pasinaudoti, savo valią paprastai turi išreikšti atostogų metu ar per protingą laiką (bet nedelsdamas) joms pasibaigus.

Jei darbuotojas pageidavimo pratęsti atostogas neišreiškė (arba išreiškė ją pavėluotai), vadinasi, jis įstatymo suteikta teise pasinaudoti nenori, todėl darbuotojui grįžus iš kasmetinių atostogų arba nutraukiant darbo sutartį, darbdaviui neatsiranda pareigos už šį laikotarpį mokėti piniginę kompensaciją.

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite siųsti tiesiogiai šios rubrikos konsultantui elektroniniu paštu juristas.ignalina@gmail.com arba palikti klausimą paskambinę MI redakcijos telefonais (8~386) 52234, 53702 (po 18 val.).

Dėl privačios teisinės konsultacijos galite registruotis telefonu 8~624 83459. Anonimiškumas garantuojamas.

Laukiame Jūsų, mieli skaitytojai, klausimų!

Pastaba. Šiame straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami 2012 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Šie paaiškinimai yra autoriaus nuomonė, kuri nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama oficialiuose teisiniuose ginčuose.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *