Pernai rašydamas apie pirmąją Palūšės regatą pastebėjau, kad nedidelė kaimo bendruomenė padarė tai, ko trūksta Ignalinai – surengė rajoninio lygio vandens sporto šventę, atgaivindama kadaise prie Gavio vykusias Neptūno šventes. Dar pridėjau, kad šią mintį esu piršęs rajono renginių organizatoriams, bet ji vis nuslysdavo neužsikabinusi. Atrodo, prikalbėjau. Šiemet, rengiant antrąją Palūšės regatą, prisidėjo ir rajonas – Kultūros ir sporto centro žmonės. O šventės atidaryme dalyvavęs rajono meras Bronis Ropė Palūšės bendruomenei tvirtai pažadėjo regatą globoti, mylėti ir jai visaip padėti. Tad kitąmet ši šventė jau bus ne vietinės, o viso rajono reikšmės renginys.

Pirmoji diena

Kaip ir pernai, šiemet Palūšės regata taip pat vyko dvi dienas – rugpjūčio 4–5 d. Daugiausiai veiksmo ir aistrų buvo pirmąją dieną – šeštadienį. Šventė, kaip ir dera, prasidėjo jos atidarymu. Pirmiausia scenoje pasirodė vaikai, kurie, kaip žinia, mūsų ateitis. Padainavę po vieną ir visi drauge, nusprendė, kad visvien kažkaip nelinksma, lyg kažko ir trūksta, tad į sceną pakvietė ir būrelį suaugusiųjų. Šie užtraukė naująjį Palūšės himną. Jo žodžius spausdinome liepos 24 d. numeryje, tad prisiminsime tik pirmąjį posmelį:

Mes prie ežerų užaugę,

Mylim gimtą savo kaimą.

Jeigu galim taip sakyt –

Čia Palūšė – mūs širdis.

Kol palūšiniai dainavo (giedojo), iš Lūšių meldynų atlėkęs vėjas pakuždėjo – Bangpūtys (lietuviškos kilmės Neptūnas) atplaukia. Ir išties, netrukus iš už nendryno išniro didžiulė valtis, kurioje be Bangpūčio, Lūšių valdovo su trišakiu rankoje (į jį tądien buvo įsikūnijęs varėniškis Arnas Butkus), valtyje suposi jo solidi palyda – vienuolika viena už kitą gražesnių laumių ir laumėnų: įsisupusių į baltus apdarus, su gėlių vainikais, o laumėnai – su skrybelėmis ant galvų. Bangpūtys, pasveikinęs pakrantėje susirinkusią gausią publiką, reikalavo aukos. Už tai, kad ne visi palūšiniai ir jų svečiai prie ežero ar ežere padoriai elgėsi, nuodėmių atpirkimui reikėjo kažką išmaudyti, Lūšių vandeniu pašventinti. Šventės organizatoriai nusprendė, kad visas jų nuodėmes galėtų atpirkti rajono meras, o kartu jis būtų ir pakrikštytas, kaip kitos regatos globėjas. Merui teko bristi į Bangpūčio valtį, kur jis ir buvo Lūšių vandeniu apšlakstytas bei prisaikdintas.

Sugrįžęs į sceną, B. Ropė sveikino visus buriuotojus – žmones, mylinčius vėją, linkėjo jiems sėkmingų startų. Sveikino Palūšės žmones ir tokią veiklią bendruomenę, pasidžiaugė Palūšės atgimimu, kuri kitą regatą pasitiks su naujais turistų miestelio patatais, naujais vandentvarkos tinklais. Už gražius žodžius meras gavo dovanų – du syvenyrinius burlaivius.

Itin brangią dovaną gavo Palūšės bendruomenė. Ukmergės buriuotojų klubas padovanojo burlentę. Antradienį į redakciją paskambinusi šventės sumanytoja ir siela (nors pati sako, kad ji tik šventės liežuvis) Dalia Lapėnienė pranešė, kad kai kurie bendruomenės nariai padovanotą būrlentę jau tramdo Lūšių bangose.

Šventės dalyvius dar sveikino Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direktorius Eminuelis Leškevičius, tarp šventės žiūrovų pamatytas ir į sceną pakviestas Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius kraštietis Algirdas Gaižutis. Ir, žinoma, viena iš šventės organizatorių – ponia Dalia.

Buvo pakelta šventės vėliava. Šiemet tai padarė keturi vyrai, pernai metų regatos nugalėtojai.

Kol buvo sakomos šventės atidarymo kalbos ir žeriami sveikinimai, dangus virš Lūšių visai susiraukė, nemaloniai pajuodo, pakilo ne visai draugiškas vėjas. Nedraugiškas stovintiems krante, o būriuotojams – dar ir koks draugas ir bičiulis. Todėl prie scenos atėjęs Panevėžio jachtų klubo būriuotojas Juozas Bečelis (gimęs ir augęs Palūšėje) ragino baigti kalbas. Laikas burėms į ežerą, kol vėjas toks palankus.

Tuomet ir prasidėjo visas šventės žavesys – Lūšiai pasipuošė burių spalvomis ir tviskesiu. Pernai regatoje dalyvavo 29 burlaiviai, šiemet jų atvyko jau 32. Atvažiavo buriuotojų iš Panevėžio jachtų klubo bei iš Vilniaus, Kauno, Utenos, Kupiškio, Biržų ir Ukmergės buriuotojų klubų. Ežero pursluose maudėsi ir tikros sportinės jachtos (su viena jų plaukė ir rajono meras), ir mažesni burlaiviai, ir jaunatviškos burlentės. Varžytasi penkiose klasėse: laisvoje burlenčių, kur dalyvių amžius iki 20 metų, kur amžius nuo 20 iki 40 m., kur buriuotojų amžius 40 m. ir vyresni, taip pat sportinių jachtų klasėje („Laser“, „Fin“, „470“ ir kt.) bei laisvoje savo gamybos jachtų klasėje.

Vėjas išties buvo palankus, tad burlaiviai Lūšių platybėse nardė iki penktos vakaro, bet varžybų dar nebaigė, jų liko ir antrai šventės dienai. Varžybas publikai nuolat komentavo regatos vyr. teisėjas Gediminas Balčiūnas. Pavakarę, kai dangus vėl nušvito vaiskia žydruma ir visa burna šypsojosi saulė, rimtoji regata užleido vietą linksmajai, kur lektyniavo krosnys, karstai, geldos ir kiti plaukmenys… Susirinko 12 viena už kitą mandresnių plaukimo priemonių, kurias vairavo pasakų herojai, orios kurortinės ponios, piratai. Ir pavadinimai imantrūs: „Karališkasis laivynas“, „Prisvilę blynai“, „Laukinės gulbės“, „Lydekai paliepus“, „Havajai“, „Kaulai 2“, „Burbuliai rykliai“ ir kiti. Kiekvienas linksmosios regatos ekipažas publikai buvo pristatytas, apkalbėtas, o žiūrovai kiekvieno išmonę vertino plojimais (kuo garsiau plojo, tuo labiau patiko).

Pačios varžytuvės vyko apie 20 min., bet emocijų užteko ilgesniam laikui. Šią regatą laimėjo „Havajai“ – dvi žavios ponios po skėčiais, stumiamos dviejų ponų. Antrąją vietą, kaip ir pernai, laimėjo „Laukinės gulbės“ (dvi merginos), trečiąją – „Burbuliai rykliai). Linksmieji plaukiotojai taip pat buvo susirinkę iš įvairių vietovių – Palūšės, Ignalinos, Meironių, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Elektrėnų. Va, kokia plati geografija…

Pirmoji šventės diena baigėsi smagiomis kaimo kapelų varžytuvėmis. Scenoje vienu metu stojo Ceikinių „Keiziai“ ir Varėnos „Periodas“. Viskas vyko kaip TV laidoje „Duokim garo!“. Vieną kūrinį griežia viena kapela, kitą – kita. Su pašmaikštavimais, sąmojo laidymais, vieni kitų „palazdavojimais“. Ir taip net beveik pustrečios valandos, vietoje planuotų 100 minučių. Begrojant sutemo, todėl visus sava romantika apgaubė šalia scenos liepsnojantis laužas ir prasidėję žiūrovų šokiai, rateliai. Pradedant kapelijų varžytuves, D. Lapėnienė linkėjo: „Trenkit taip, kad Meironys ir Antalksnė anapus Lūšių neužmigtų…“ Ir muzikantai trenkė. Kaip sau…

Nors laikrodžio rodyklė jau sėlino link vidurnakčio, tačiau Palūšė dar klegėjo. Po kapelų siautulio, aplink laužą paežerėje susispietė būrys jaunymėlio su gitarom.

Taip užsimerkė pirmoji Palūšės regatos diena…

Autoriaus nuotr.