Skip to content

Teisuolis, melavęs pavardę…

Jonas BALTAKIS

Birželio 5 d. numeryje rašėme, kaip garbaus amžiaus dūkštietį Aleksandrą B. „išdūrė“ aukso supirkėjai („Jokios apgaulės, tik rankų miklumas?…“, MI, Nr.42). Perskaitęs skelbimą laikraštyje apie superkamą auksą, žmogus paskambino nurodytu numeriu ir birželio 1 d. geltonojo metalo supirkėjai atvažiavo į Dūkštą, kur ir susitiko su pardavėju. Atvyko trys vyrai, tačiau su dūkštiečiu bendravo tik vienas iš jų, prisistatęs Kavaliausku. Šia pavarde buvo paduotas ir skelbimas į laikraštį (yra kasos pajamų orderis). Žmogus, paprašytas pirkėjo, padavė jam dantų karūnėles ir dar nuo jų gamybos likusį aukso gabalėlį, svėrusį 2,8 gramo.

– Pirkėjas viską susižėrė į delną, pavartė ir atidavė… tik dantų karūnėles. Sakau, dar gabalėlis metalo buvo. Vyras nutaisė nustebusį veidą ir išsigynė gavęs tą trupinį aukso. Kaip pas fokusininką – jis dingo tarp pirštų tiesiog mano akyse. Kai pagrasinau, kad skambinsiu į policiją, vyrai suskubo išvažiuoti, – tuomet pasakojo vyras.

Nors atvažiavo tryse, su dūkštiečiu be liudininkų kalbėjosi vienas iš atvykėlių (ar tai atsitiktinai?). Prarasto aukso vertė – 392 Lt, tad pensininkui tai apčiuopiamas nuostolis. Apgautas senolis  (Aleksandrui – 79-eri) suskubo skambinti policijai, bet čia pat pagalvojo – o kaip be liudytojų įrodyti, kas juo patikės? Paskambino į redakciją. Sakė, įsidėmėjo, kad aukso supirkėjai buvo atvykę raudonos spalvos VW markės automobiliu, kurio numeris 354 (raidžių neįsidėmėjo). Paskambinome į policiją, paaiškinome situaciją. Viešosios policijos komisaras Donatas Šemeklis patarė: „Šių duomenų surasti aukso supirkėjus pakanka, tegul dūkštietis tegul kreipiasi į policiją, ieškosime…“

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK straipsnį dėl svetimo turto pagrobimo. Supirkėjai surasti gana greitai. Tai nebuvo joks Kavaliauskas, o Andrius Pažerinis iš Utenos. Jeigu jau šis biznis toks švarus ir žmogus be nuodėmės – kam slapukauti, apsimetant Kavaliausku? Policija apklausė A. Pažerinio bendrus, draugus, motiną, šie patvirtino, kad jis išties superka auksą, bet esą dūkštiečio jis neapgaudinėjo, jokio 2,8 g aukso gabalėlio nebuvo. Savo kaltę neigė ir A. Pažerinis. Tačiau įtarimai policijoje jam vis vien buvo pareikšti.

Kadangi visas policijos bylas kontroliuoja prokuratūra, parengta byla atgulė ant rajono prokurorės Gražinos Valinčienės stalo. Ši vėl kvietėsi nukentėjusį dūkštietį, įtariamąjį A. Pažerinį. Nesigilinant į smulkmenas, prokurorė ikiteisminį tyrimą dėl vagystės nutraukė, nes neva nesurinkta pakankamai duomenų dėl A. Pažerinio kaltės.

Paskambinęs, o vėliau atnešęs į redakciją prokuratūros nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, senolis giliai atsidusęs, tarė:

– Nesiskųsiu aš daugiau niekur. Lietuvoje teisybės nerasi. Prokurorai gina sukčius, o ne paprastą žmogų… Kai prokurorė apklausinėjo mane ir tą aukso supirkėją, kažkodėl išklausė vien jį. Kai norėdavau įsiterpti ir paneigti, mano supratimu, jo neteisingus parodymus, prokurorė mane nutraukdavo, kartais ir ne visai mandagiu tonu. O ano klausė, ką jis bešnekėtų, – pasakojo ponas Aleksandras.

Suprantama, kai nėra betarpiškų įvykio liudytojų, keblumų atsiranda. Tačiau prokurorai kai kada tiesiog tingi paieškoti tų „nesurinktų pakankamai duomenų“ ir eina lengviausiu keliu. Yra „skylė“ byla nutraukti, tai ją būtinai ir nutrauks. O žmogaus ir visuomenės interesas, kurį prokuratūra deklaruoja ginanti – palauks. Juolab kažkokio dieduko…

Prokurorė įtariamojo net nepasiteiravo, kodėl jis melavo savo pavardę ir dūkštiečiui, ir redakcijai, duodamas skelbimą. Prokuratūros nutarime, toje dalyje, kur užrašyti Aleksandro parodymai, kalba kancialiarinė, oficiali, o A. Pažerinio parodymai užrašyti tarsi su išskirtine pagarba, žurnalistine išmone. Štai vienas sakinys iš oficialaus dokumento: „Pasakius, kad neturi jokio aukso gabaliuko, vyras akimis jį apžiūrėjo ir apčiupinėjo“. Ką gi, prokurore, kaip toje senoje geroje komedijoje apie Šuriką – už tyrimą Tamstai dvejetas, už literatūrą – dešimtukas.

Ir paskutinė smulkmena. A. Pažerinis gyvena Utenoje, prokurorė G. Valinčienė – taip pat…

O šios istorijos moralas galėtų būti toks. Būkite atsargūs su aukso ir kitų brangiųjų metalų supirkėjais. Jeigu norite ką parduoti, veskitės bent porą liudytojų. Antraip apgaus, o įrodyti apgavystei pritrūks „pakankamų duomenų“. Kur auksas blizga, ten retai būna skaidru ir nekalta…

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *