Skip to content

Palūšės regata veržiasi į rajono renginių lyderius (2)

Mamertas KRAPAUSKAS

Antroji diena

Po triukšmingos ir kvapą gniaužiančios pirmosios dienos, kai Lūšių ežero bangomis skriejo įvairiaspalvės burlentės ir jachtos, kurių buriuotojai stengėsi regatoje užimti kuo aukštesnę vietą ir iškovoti kaimo bendruomenės įsteigtus medalius bei šios šventės rėmėjų prizus, dar ir kitą šventės dieną iš pat ryto regatos dalyviai pratęsė varžybas. O kol jos vyko, daugelis žiūrovų pasuko link penkių medžio skulptūrų, kurias nagingi drožėjai plenero metu jas sukūrė iš ąžuolų ir šventės išvakarėse pastatė iš anksto numatytose vietose, kad jos papuoštų Palūšę ir suteiktų šiai gyvenvietei išskirtinį įvaizdį. Taip Palūšės kaimo bendruomenė baigė įgyvendinti  projektą „Palūšės gyventojų aktyvinimas, skatinant gražinti viešąsias kaimo erdves“. Tai Ignalinos vietos veiklos grupės finansuojamas programos projektas. Jį įgyvendinant, buvo organizuotas medžio skulptorių pleneras, kurio metu keturi menininkai iš Panevėžio, Vilniaus ir Ignalinos sukūrė pačių bendruomenės narių atrinktas skulptūras. Nors pasiūlymus sukurti meninius darbus dalyvaujant  plenere pateikė 8 skulptoriai, tačiau bendruomenė pasirinko tik keturių darbus.

Projektui skirtomis lėšomis taip pat finansuotos Ceikinių „Keizių“ ir Varėnos „Periodo“ kaimo kapelų varžytuvės pirmąją Palūšės regatos dieną. Šiomis varžytuvėmis vėlų vakarą ir pasibaigė pirmoji šventės diena.

Pirmoji pažintis prasidėjo prie vilniečio Beno Narbuto išdrožtos išraiškingos dviejų lūšių skulptūros, pastatytos Lūšių ežero pakrantėje, kai tik važiuojant nuo Ignalinos nusileidi nuo kalno prie Lūšių.

Kaip teigė jos autorius, lūšiai Lietuvoje reti gyvūnai, įrašyti į Raudonąją knygą. Todėl drožėjas ir sumanė įamžinti jų gyvastį, kurie tarsi sargai saugo savo likimą ateinančioms kartoms ir primena, kad tai yra neįkainojama gamtos dovana. B. Narbutas nuoširdžiai dėkojo bendruomenės vadovams už puikią jų iniciatyvą surengti medžio drožėjų plenerą ir tapti jo dalyviu. Dėkojo jis ir savo padėjėjui, rajone gerai pažįstamam medžio drožėjui Raimundui Žieviui, be kurio pagalbos jis per trumpą laiką vienas nebūtų sugebėjęs sukurti skulptūros.

Antroji, jau kiek mįslingesnė skulptūra, kurią išdrožė ignalinietis Jonas Grunda, pastatyta naujojoje valtinėje. Jos autorius teigė, kad jau prieš porą metų jis savo bendraminčiams buvo prasitaręs, kad reikėtų surengti medžio drožėjų plenerą ir šį nepaprasto grožio gamtos kampelį papuošti savo darbais. Aktyvūs Palūšės bendruomenės vadovai tarsi atspėjo jo svajones ir surengė šį plenerą. Jo manymu, Palūšė nuo senų laikų yra mėgstama turistų bei poilsiautojų. Kurį laiką jos prestižas buvo sumenkėjęs, todėl savo drožiniu pasistengė įžiebti viltį, kad ši gyvenvietė vėl sužibės naujai, kai čia gyvena tokie aktyvūs bendruomenininkai. Ši skulptūra byloja ne tik apie viltį, bet ir apie ramybę, kurios dabartiniu metu labai trūksta ir blaškomės, jos ieškodami.

Trečioji iš penkių, dviejų ežiukų skulptūra, pastatyta medžių paūksmėje prie remontuojamos bibliotekos, tarp žiūrovų sukėlė daugiausia klausimų. Jos autorė vilnietė Asta Vasiliauskaitė paaiškino, kad šią idėją ji subrandino, prisimindama savo gimtąjį kaimą, kai kaimiečiai čia darniai gyveno, gerbdami ne tik vienas kitą, bet ir gyvūnėlius, tarp kurių buvo žalčiai ir ežiukai, maitindami juos pienu. Kaimiečiai kadaise gyveno laimingai, o dabar jų gyvenimas pastebimai pasikeitė. Ir ežiai neretai žūsta po nedrausmingų automobilių vairuotojų ratais. Bet nuo to nė kiek nesijaučiame laimingi.

Beje, prie šios skulptūros prabilusi bendruomenės pirmininko pavaduotoja D. Lapėnienė prasitarė, kad ji čia buvo pastatyta neatsitiktinai. Kadaise buvusios mokyklos kiemas kasmet buvo gausiai užpildomas jaunųjų palūšiškių sukeliamo klegesio ir triukšmo. Šis kiemas ir vėliau buvo patrauklus, nes ant kalnelio įrengtoje estradoje vykdavo aplinkinių kaimų ir turistų poilsio vakarai. Po šokių ne viena porelė susirinkdavo į šią vietą ir, kaip tie ežiukai, susiglaudę nosytėmis šnekučiuodavosi.

Prie restauruojamo turizmo bazės pastato iškilo bene aukščiausias iš visų penkių skulptūrų drožinys. Jo autorius – panevėžietis Alfridas Pajuodis – teigė, kad ši kompozicija sukurta iš irklų, simbolizuoja siekį į aukštį. Tai aistros ir meilės simbolis, ženklinantis Palūšės vietovę, kuri dar garsi senovine medine bažnyčia, taip pat nepakartojamu vaizdu į Lūšių ežerą. Ir šios skulptūros autorius negailėjo pagiriamųjų žodžių bendruomenės vadovams, kurie gerai supranta europietišką kultūrą ir gerbia meną. Penktoji skulptūra, pastatyta prie pat Lūšių ežero pakrantės, senajame paplūdimyje, turbūt savo turiniu niekam nesukelia abejonių, kad tai inkaro formos patogus suolelis, skirtas nuo gėrėtis gražuoliu ežeru.

Pasibaigus medžio drožinių pristatymui, po šv. Mišių bažnyčioje, į sceną buvo pakviesti visi penki plenero dalyviai ir pagerbti už puikią dovaną Palūšei. Atsidėkodamas už jų triusą, bendruomenės pirmininkas Arvydas Gaidelis pasidžiaugė, kad per trumpą laiką pavyko įgyvendinti projektą, parengtą pagal Leader programą, kuris kaimui suteiks išskirtinį įvaizdį, Palūšė taps dar patrauklesnė.

Po šaunių medžio drožėjų pagerbimo, žodis suteiktas regatos vyr. teisėjui Gediminui Baltušiui, kuris paskelbė dviejų dienų burlenčių ir jachtų lenktynių rezultatus ir kartu su bendruomenės pirmininku įteikė nugalėtojams ir prizininkams medalius, diplomus ir dovanas. Kaip ir pernai, įvairaus amžiaus burlenčių nugalėtojais tapo: aktyviausias Palūšės regatos propaguotojas, panevėžietis Jonas Rozis, vienas iš jauniausių dalyvių, taip pat panevėžietis – Mindaugas Čyžas, biržietis Vitalijus Jašiūnas, kuris greičiausiai plaukė burlente. Beje, vyr. teisėjas pasidžiaugė, kad nedaug nuo nugalėtojų atsiliko ir Palūšės buriuotojas Mindaugas Bučelis. Ypač pagyrė vyriausiąjį pagal amžių buriuotoją Petrą Bartkevičių iš Panevėžio. Nors jis jau peržengė 70-ties metų amžiaus slenkstį, bet G. Baltušio teigimu, dalyvauja visur lenktynėse ir šįkart pateko tarp prizininkų. Dar prisipažino, kad beveik prieš 20 metų šis buriuotojas išgelbėjo jo gyvybę.

Laisvųjų jachtų klasėje nugalėtoju tapo Vytautas Juškevičius. Sportinių jachtų klasėje tarp dviejų grupių pirmąsias vietas iškovojo kupiškietis Andrius Liaudanskas ir panevėžietis Zenonas Valkūnas, kuris ir pernai buvo tarp nugalėtojų. Daugiakorpusių jachtų klasėje kaip ir pernai pirmavo panevėžietis Arvydas Kaspariūnas.

Daugiausia žiūrovų simpatijų susilaukė linksmosios regatos dalyviai, tarp kurių prizai buvo įteikti „Havajų“, „Laukinių gulbių“, „Karališkojo laivyno“, „Piratų“ ir kitoms komandoms. Beje, prizas įteiktas ir „Lydekai paliepus“ vairininkui, bendruomenės pirmininkui A. Gaideliui už išradingumą.

Vyr. teisėjo G. Baltušio teigimu, linksmoji regata neturėjo sau lygių per įvairias Lietuvoje vykusias buriuotojų lenktynes. Pasibaigus regatos lenktynėms jų nugalėtojams buvo suteikta teisė nuleisti jos vėliavą.

Daug gražių įvertinimų susilaukė šios šventės organizatoriai ir regatos dalyviai iš seniūno Jono Politos, rajono tarybos nario Viliaus Cibulsko, kurio manymu, šio renginio organizatoriai kartelę pakėlė labai aukštai, kurią bus nelengva įveikti kitoms kaimų ar gyvenviečių bendruomenėms. Rajono tarybos narė Leta Kalinauskaitė MI teigė, kad jos pažintis su Palūše prasidėjo dar prieš 30 metų, kai kartu su studentų grupe pradėjo dalyvauti vandens žygiuose ir organizuoti ekskursijas. Tuomet turistinėje bazėje buvo gausus būrys lankytojų ir poilsiautojų.

Šventė, kurią surengė kaimo bendruomenė, šiais laikais yra išskirtinė. Tai puikus ir įkvepiantis pavyzdys visoms rajono bendruomenėms. Jeigu panašūs renginiai vyktų kituose kaimuose ir gyvenvietėse, tai tikriausiai sumažėtų ir tautiečių emigracija į kitas šalis.

Autorių nuotr.

 

Vyriausias amžiumi regatos būriuotojas panevėžietis Petras Bartkevičius kartu su anūke liko patenkintas savo startu. Daugiausiai plojimų susilaukė gausi ir darni „Prisvilusių blynų“ komanda, dalyvavusi linksmojoje regatoje.   Šventėje ąžuolo vainikais buvo pagerbtos palūšietės, peržiangusios 80-ties metų slenkstį: Veronika Bečelienė ir Zofija Kurtinaitienė Gėlių puokštėmis ir specialiais prizais apdovanoti visi medžio drožėjai, padovanoję Palūšei originalių skulptūrų Dainuoja dūkštiečiai   Už Palūšę ir palūšinius šv  Mišias aukojo parapijos klebonas kun. Deimantas Braziulis Prie medžio drožinio – inkaro-suolo  Prie Astos Vasiliauskaitės išdrožtų ežiukų Ignalinietis Jonas Grunda pasakojo, kaip jis kūrė šią originalią skulptūrą naujojoje valtinėje Benas Narbutas pasakoja lūšiams skirtos skulptūros atsiradimo idėją

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *