Žolinių dieną Ceikiniuose jau aštuntą kartą griaudėjo „Kaimynų pasiutvakaris“. Nors šiemet renginys ir ne taip aktyviai buvo reklamuojamas, ir nepakviestos kapelos iš kitų rajonų, tačiau publikos susirinko ne kuo mažiau, nei ankstesniais metais. Linksmumo ir šventinio šurmulio taip pat buvo nemažiau. To priežastis – tradicija ir renginio populiarumas. Čia, kaip prekyboje – gerai prekei reklamos nereikia.

Trečiadienio rytą įvažiavus į Ceikinius, koks retas miestelio svečias turėjo nustebti automobilių gausa. Jais buvo užstatytos visos gatvės, visos miestelio centro prieigos, kad net girtam nebūtų kur nugriūti. Vietinių tai nestebina. Vyko tradiciniai Žolinės atlaidai. Kaip Ceikinių gatvės mašinų, taip ne itin didelė bažnytėlė netalpino visų žmonių, kurių būreliai spietiesi šventoriuje, gatvėje. Bet grįžkime į „pasiutvakario“ užkulisius.

Dabar vyksta Ceikinių administracinio pastato renovacija. Jo vidus skendi remonto dulkėse, darbai vyksta ir išorėje, tad „pasiutvakaris“ šiemet prisiglaudė mažame trikampyje pastato gale (iki šiol scena visą laiką buvo kaimo seklyčios laiptai). Dėl renovavimo darbų nepakviestos ir kitų rajonų kapelos. Tik artimiausi kaimynai iš Adutiškio atvyko. Dėl nepatogumų vis atsiprašinėjo šventės gaspadinė Milda, pabaigoje atsiprašė ir seniūnas Juozas Velička. Tačiau visi suprantame, kad pasibaigus renovacijai, kultūros darbuotojų darbo aplinka ir sąlygos palypės kokybės laipteliu aukštyn. Be to, pievelėje šalia Ceikinės upelės bus įrengta nuolatinė scena, tad vėliau visos ceikiniškių šventės vyks miestelio estradoje. Jubiliejinis, dešimtasis, „Kaimynų pasiutvakaris“ po dvejų metų tikrai ūš tenai.

O šį „pasiutvakarį“, kaip ir dera, pradėjo šeimininkai – :Keizių“ kapela ir jos vadovė, visos šventės krikštamotė Milda Dikmonienė. „Keizių“ debiutas šventėje buvo toks karštas, kad jau griežiant antrą melodiją, tauta išėjo šokti, ko ankščiau taip anksti nebūdavo. Vienas aktyviausių šokėjų buvo (kaip manote – kas?)… Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas. Jis kilo iš vietos ir kilo, šokdino damas, kurios, parėję namo, ko gero girsis – „mane Juršėnas šokdino“. Šventės pabaigoje, apdovanojant geriausius ir aktyviausius šokėjus, Č. Juršėną taip pat norėta apdovanoti, bet jis jau buvo išvykęs. (šventę paliko tik grojant paskutinei kapelai).

Visi leipo juokais, klausydami pasakorės Janinos Tuskenienės šmaikščių istorijų, kuri į sceną pakvietė ir garbius svečius sveikinimo žodžiui. Šventės dalyvius ir organizatorius sveikino Seimo narys Konstantas Ramelis, rajono vicemeras Henrikas Šiaudinis, rajono tarybos narys Vilius Cibulskas. Artėja rinkimai, tad politikų šįkart šventėje buvo kaip pomidorų gerai prižiūrėtame darže. Sukiojosi bent keli būsimi kandidatai į Seimo narius. Vieni dalino savo lankstinukus, kiti save reklamavo tiesiog dalyvaudami šventėje, treti Ceikinių moteris šokdino (be Č. Juršėno sukosi ir Šarūnas Birutis).

Bet žmonės susirinko kapelų pasiklausyti, tad apie jas. Po „Keizių“ į sceną pakilo Ignalinos kultūros ir sporto centro kolektyvas „Ringė“ (vad. F. Skačkauskienė). Paprastos, bet nuoširdžios šios naujos (jaunos) kapelos melodijos ir dainos žiūrovams tiko ir patiko, tad jie ir šoko, ir dainavo kartu.

„Ringę“ pakeitė adutiškėnai. Pradžioje pasirodė šeimyninis Stasio Rumbučio trio, kur tėvas ir dukra grojo cimbolais, o mama ritmą palaikė barškučiais. Vėliau, kaip įprasta, profesionaliai ir trankiai trenkė Adutiškio kaimo kapela (vad. S. Rumbutis).

Šventinę programą užbaigė Vincuko „Lanksva“ (vad. V. Kliukas). Nors kapelos solistė Nijolė Misiūnaitė sakė, kad oficialaus vadovo kolektyvas kaip ir neturi, bet vis dėlto viskas toje kapeloje sukasi aplink Vincą Kliuką, kuris yra ir tas, ir tas, ir anas viename vaidmenyje.

Šventės metu tarp kapelų pasirodymų labai vykusiai įsiterpdavo pasakorė Janina ir Ceikinių „rožių“ folkloro ansamblis „Babutės kuperkas“. Jis padainavo gražių, ir kaip man pasirodė, senų, dar negirdėtų liaudies dainų.

Kiekvienas kolektyvas gavo po puokštę bažnyčioje per Žolinės atlaidus pašventintų žolynų ir maišelį dovanų, seniūnas Mildai įteikė puokštę rožių, o penkios aktyviausių šokėjų poros džiaugėsi pelnytais prizais.

Tuo oficialioji „pasiutvakario“ programa išseko, bet nepasibaigė. Dalyvavusias kapelijas pakvietus į vakaronę, jų vietas scenoje užėmė „Savas kampas“ iš Švenčionių. Tai jaunimui skirta grupė, kuriai vadovauja Antanas Buinauskas. Anot pasakorės Janinos, visai ne „buinas“, bet jaunimėliui per „honorą“ stipriai trenkiantis. Jaunimo diskoteka, kai šoka visi, truko ne vieną valandą.

Taigi nors šiemet neišvydome svečių kapelų iš tolimesnių kraštų, pati šventė nuotaikom ir linksmybėm nebuvo prastesnė. Jos organizatorė Milda dėkojo visiems, prisidėjusiems prie renginio organizavimo. Vis tik be pačios Mildos su ta švente, manau, išeitų šlapia bala. Gal jau laikas keisti ir šventės pavadinimą. Tarkim – į „Mildos pasiutvakaris“?..

Autoriaus nuotr.