Dievų daug, o aš drįstu mąstyti diletantišku proteliu apie dalykus, kurių nesuvokiu, nesuprantu, bet jau per patirtį ir amžių galiu rašyti apie pamatytą, patirtą, išgyventą.
Kartą Maroke taksi mus vežė į viešbutį. Vairuotojas, kaip ir visi arabai – plepus, nuoširdus, paslaugus. Tai, kas dabar vyksta Afrikos kraštuose – yra politinių sąlygų rezultatas. Įprastas bendravimas tarp skirtingų tautų, religijų, rasių žmonių yra visai kitas.
Ant automašinos vairuotojo atgalinio matymo veidrodėlio kabojo karoliukų vėrinukas.
– Argi važiuodami jūs meldžiatės? – paklausiau vairuotojo.
– O kaip gi kitaip? – nusistebėjo šis, – kai vežu keleivį, meldžiuosi jį veždamas, kai nevežu – pasikloju kilimėlį ant žemės ir garbinu Alachą.
– Ir taip darote penkis kartus per dieną?
– Ir taip darau penkis kartus per dieną, pradedant aušra ir baigiant vakaru.
– Tai padeda jums gyventi?
– Taip. Visapusiškai.
– Aš norėčiau įsigyti islamo maldos karoliukus. Gal parduotumėt?
– Milijonas dolerių, – pajuokauja vairuotojas, nukabinęs vėrinį nuo veidroduko, taria, – imkit, dovanoju, jaučiu, kad domitės mūsų religija.
Kartais nuo knygų lentynos pasiimu „kito pasaulio“ suvenyrą.
Paprasti mediniai, rudi, 99 rutuliukai, sujungti tokios pačios spalvos raištuku. Ant vėrinio galo dar keli rutuliukai ir raudonas kutas. Devyniasdešimt devyni karoliukai iš medžio, įvairių akmenų, alyvuogių sėklų, dramblio kaulo, gintaro, perlų ar plastiko simbolizuoja devyniasdešimt devynis Dievo vardus. Yra vėrinukų iš uolų krištolo. Šie „rosariumai“ (rožių sodai) ypač žavūs.
Išmintingas posakis „Dievas yra visame kame“. Nesiruošiu diskutuoti, bet jaučiu, kad žymiai daugiau žmonių – tikinčių. Rožinis – tik maldos būdas, padedantis susikaupti ir atitolti nuo kasdienybės rūpesčių. Profesorius Remigijus Ozalinčius, pakeliavęs po Indiją, savo įspūdžiuose rašė: „Bronzinis lotoso žiedas, esantis šventyklos viduje, tai ir Indijos simbolis, taip pat šventas – jis turi 108 žiedlapius. 108 reikšmingas skaičius induizmui: metai turi 12 mėnesių, o saulės sistemoje yra 9 planetos (12×9=108). 108 karoliukai ir induso rožinyje. Beje, išėjęs į gatvę, pamačiau pagalbos telefoną – taip pat 108“.
Pasak literatūrinių šaltinių, krikščioniškuosius maldos karolius – rožinį, sugalvojo šv. Antanas IV amžiuje. Tai buvo virvė su mazgeliais.
Šio rašinėlio autoriaus amžius siekia tuos laikus, kai per kermošius miestuose ir miesteliuose buvo gausu rožinių pardavėjų. Galėjai nusipirkti netgi gintarinių rožančių, maldaknygių, šventųjų paveikslų ir statulėlių. Dabartiniai atlaidai sutapatinami su festivaliais. Šitaip į renginį sukviečiama daugiau žmonių. Tik jau vis mažiau lieka vietos bendravimui, nuoširdumui, giminių susiėjimams ir maldai. Besikeičiantis gyvenimas įtakoja religiją, kultūrą, papročius. Vis rečiau bažnyčioje pamatysi tikintįjį, rankose laikantį rožančių. Nemaža žmonių šio vėrinio net nėra matę.
Romos katalikų rožinį sudaro 60 karoliukų. Vėrinys padeda giliau apmąstyti Kristaus gyvenimą. Laikydami rankose rožančių, krikščionys kalba maldas: „Tėve mūsų“, „Sveika Marija“ arba „Garbė Dievui Tėvui“ ir kt.
Neseniai Vilniuje, Katedros knygyne mačiau nedidelį perlamutrinį vėrinuką.
– Kas tai? – paklausiau prekybininkės.
– Tai rožinis, nešiojamas ant piršto, – paaiškino ji.
Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko knygos „Zarasų parapijos istorija“ pristatymas. Leidinio sudarytoją kun. Remigijų Kavaliauską sveikino ir Gyvojo Rožinio draugijos narės.
Kartotinė malda, maldos karoliukai bei mantros būdingos beveik visoms pasaulio religijoms. Daugelyje kultūrų karoliukai buvo žinomi tūkstančius metų.
Įdomumo dėlei galima paminėti rytų krikščionių, budistų maldos karolius. Įvairiuose kraštuose, skirtingos religijos turi nevienodą karoliukų skaičių.
Skirtingų struktūrų, netgi formų, puošybos elementų rožiniai tikinčiajam yra maldos reikmuo, na, o bedievis gali žavėtis jais kaip meno, kultūros, religijos atributu, kuriame galima įžvelgti ir istoriją, ir dabartį ir netgi tai, ko kiti nemato ir nesupranta.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!