Skip to content

„Medkopis“ varvėjo medumi, gaivino romantiška nuotaika…

Mamertas KRAPAUSKAS

Praėjusį trečiadienį, per Žolines, jau dvidešimt pirmą kartą Senovinės bitininkystės muziejuje Stripeikiuose vyko medkopio pabaigtuvių šventė „Ulioja bitela“, kurią pagal tradiciją, pasitelkusi rėmėjus, organizuoja Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcija. Atvykusių į ją laukė pilni medaus koriai, statinės medaus alaus, Tauragnos upelio čiurlenanti ramybė, „bitelų ulionės“, daug muzikos ir geros nuotaikos. Mes ten buvome, medų per smakrą varvinome ir viską matėme, tad dabar ir papasakosime.

Šiųmetė tradicinė šventė, kuri žinoma visoje Lietuvoje, šįkart dalyvių gausa neprilygo iki šiol vykusioms šventėms. Matyt tam turėjo įtakos nepastovūs ir lietingi orai. Bet tie, kurie panoro pasigardžiuoti šviežiu iš įvairių žolynų darbščių bitelių suneštu medumi, įsigyti vaškinių suvenyrų, pabendrauti su bitininkais ar tiesiog šventinę dieną pasiklausyti nuotaikingos muzikos, čia atvykę nesigailėjo. Jų kasdienius rūpesčius pagyvino išradinga šventės vedėja Sigutė Mudinienė kartu su savo partnere, būsima bitininke Elena Skripkauskiene ir muziejaus šeimininke Zita Stasytiene.

Šventė prasidėjo senovės lietuvių dievybių ir bičių globėjų Austėjos ir Babilo pagerbimu, kurį atliko į svečius atvykęs Kernavės folkloro ansamblis, vadovaujamas Kristinos Stankevičienės. Šventiškai pasipuošę ansambliečiai, skambant dūdmaišio iškilmingiems garsams ir giesmėms, pasuko link deivės Austėjos degančio aukuro anapus Tauragnos upelės, kur ir vyko aukojimo ceremonija. Jos metu žemai lenktos aukotojų galvos prieš bičių motinėlę, prašant, kad bitutės gausiau medutį neštų, kad per žiemą savo šeimas išsaugotų. Už tai buvo aukojama naminė duona, o Babilui kaušas medaus padovanotas, kad jis savo šeimas gausintų.

Po aukojimo apeigų, kai kernaviečiai dainuodami sugrįžo prie scenos, įrengtos Tauragnos pakrantėje, šventės vedėja S. Mudinienė, sveikindama jos dalyvius ir pasidžiaugdama, kad palydint vasarėlės paskutines dienas ištikimi ir žingeidūs svečiai iš įvairių rajonų atvyko nepabūgę prastoko oro ir padangėje slenkančių sunkių debesų, pro kuriuos tik retkarčiais prasiskverbdavo saulė.

Vedėja nuoširdžiai padėkojo visiems pagrindiniams šio renginio rėmėjams ir prie mikrofono pakvietė ANP direktoriaus pavaduotoją Ireną Čeponienę, pagrindinę šventės kuratorę, kuri sveikindama visus su medonešio pabaigtuvėmis, paragino ta proga deramai pailsėti, pasivaišinti bitininkų atveštu medumi ar iš jų pasimokyti, kaip reikėtų užveisti darbštuoles bitutes.

Visus šventės dalyvius ir jos organizatorius ta proga pasveikino rajono meras Bronis Ropė, kuris pasidžiaugė ne tik bitininkų sukaupto medaus gausa, bet ir visų rajono žemdirbių išaugintu gausiu derliumi. Jau antrą kartą į šventę atvykęs vienas iš jos rėmėjų, UAB „Agrokoncerno“ vadovas Ramūnas Karbauskis, taip pat pasidžiaugė šiuo renginiu.

Kad po garbių svečių sveikinimų šventinė nuotaika dar labiau pagyvėtų, į šventės vedėją kreipėsi bitininkės amato norinti išmokti, šmaikščių žodžių nevengianti jos partnerė E. Skripkauskienė. Ji prasitarė, kad į šventę atvyko ne medaus nusipirkti, o bičių įsigyti, bet nežinanti, kur jų gauti ir kiek tai kainuotų. Teko vedėjai pagalbon į sceną pasikviesti muziejaus šeimininkę Z. Stasytienę, kuri čia jau šeštus metus šeimininkaujanti gali išsamiau atsakyti į šį klausimą. Pastaroji sakė, kad nuo senų senovės bitelės už pinigus niekam neparduodamos. Galima jų įsigyti tik kaip dovaną, gal pagal palikimą, ar pas gerą bičiulį. Bet buvo patarta iš anksto pasirūpinti aviliu ir specialia bitininkų apranga. Kol būsimoji bitininkė nuėjo aiškintis, kur nusipirkti avilį ir įsigyti bitininko aprangą, scenoje Kernavės folkloro ansamblį pakeitė jau kitas – plačiai Lietuvoje ir už jos ribų žinoma, Algirdo Klovos vadovaujama, instrumentinė folkloro grupė „Vydraga“, kuri padovanojo daug skambių muzikinių kūrinių, atliekamų Adutiškio cimbolais ir Labanoro dūda, bei nuotaikingų dainų, už kurias susilaukė daug plojimų.

Kol ši grupė linksmino šventės dalyvius, pertraukos metu scenoje pasirodė rajono bitininkų draugijos „Austėja“ pirmininkas Vytautas Gimžauskas, kuris dėkodamas medkopio pabaigtuvių organizatoriams, dalyviams ir svečiams, priminė, kad bitininkų amatas yra ne tik įdomus, bet ir sunkus. Malonu, kad rajone yra gana gausi bitininkų šeima, tarp kurių – ne vienas bitininkas, kuriam kasmet suteikiamas šio amato geriausio meistro vardas. Šįkart jis atiteko Kazitiškio seniūnijos bitininkui Stanislovui Čirikui, kuris yra užveisęs net 100 bičių šeimų. Jam ir buvo įteiktas draugijos prizas.

Šventės organizatorės specialiais prizais pasistengė apdovanoti ir tuos dalyvius, kurie sugebėjo atspėti, kiek akių turi bitelės, kokios korių akučių formos, kiek kiekviena bitelių šeima turi motinėlių, kiek tranai turi „žmonų“ ir pan. Ne visiems šventės dalyviams buvo lengva įminti šias mįsles.

Po šio šurmulio scenoje pasirodė dar vienas svajingą nuotaiką sukūręs atlikėjas – bardas Kazimieras Jakutis, Pagulbio poezijos atlaidų (Molėtų r.) rengėjas. Jis surengė autorinės dainos grupės „Aukštaitijos dangus“ koncertą. Bardas – mūsų kraštietis iš Kalviškių k.

Daugelis šventės dalyvių, skambant muzikai ir dainoms, skubinosi ir pas medaus bei įvairių suvenyrų pirkėjus, kad į namus sugrįžtų ne tuščiomis rankomis.

Autoriaus nuotr.

Prie aukojimo aukuro – Kernavės folkloro ansamblio dalyvės Šventės dalyvius ir organizatorius sveikina UAB „Agrokoncerno“ vadovas Ramūnas Karbauskis Daug juoko visada susilaukdavo scenoje pasirodančios šventės organizatorės – Sigutė Mudinienė ir Elena Skripkauskienė Nors šventėje dalyvavo mažiau dalyvių negu pernai,  jų nuotaika buvo pakili Koncertuoja „Vydragos“ folkloro grupė Po ilgų paieškų būsimai bitininkei Elenai Skripkauskienei vis dėlto pavyko surasti deramą bitininko aprangą ir dūminę, tad ji jau drąsiai galėjo pakelti avilio dangtį Svajingą nuotaiką sukūrė grupės „Aukštaitijos dangus“ dainininkas Kazimieras Jakutis Profesionaliausiu šių metų bitininkais pripažinti kazitiškietis Stanislovas Čirikas ir jo žmona Aldona Stanislovas Židonis, pažymintis jau 86-ąją sukaktį, bet 16 metų muziejaus lankytojus vis dar džiugina įvairiais iš medžio drožtais suvenyrais.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *