Drungnas rugpjūtis tiesiu takeliu pasuko link rugsėjo vartelių. Bet išeidamas vis draskosi, taškosi. Trečiadienio vakare per Lietuvą pralėkė škvalo ir liūčių banga. Ignaliną škvalas aplenkė. Apie aštuntą vakare sutemo kaip vidurnaktį ir dangus atsuko liūties sklendes. Perkūnui mėtant retus žaibus, pliaupė kaip iš kibiro, bet vėjo – nė menkiausio dvelktelėjimo. Gal čia jau buvo paskutinės vasaros kvailystės?..

Internete akis užkliuvo už žinutės, kad trečiadienio vakare nuo 19.33 iki 22.30 val. dėl gedimo Utenoje neveikė bendrasis pagalbos telefono numeris 112. Va, ir prisiskambink tuo metu policijai ar ugniagesiams. Įvedus prieš mėnesį šią destrukciją, mes nuo pat pradžių sakėme, kad bus blogai. Laikraščio internetinėje svetainėje dar veikia mūsų apklausa šia tema. Į klausimą, ką žmonės mano, kai rajono spec. tarnybas reikia kviestis ne tiesiogiai joms paskambinus, o per Uteną ar Vilnių, apklausos dalyviai taip atsakė: pritariu be išlygų, bus greičiau – 7 (5,2 proc.), pagyvensim – pamatysim – 36 (26,7 proc.), kategoriškai prieš tokias reformas – 92 (68,1 proc.). Ir prieš šį gedimą jau buvo signalų, kai ugniagesiai gelbėtojai uteniškių buvo nukreipti kitur: vietoj Gaurelių į Garbūnus, vietoj Padysnio HE tvenkinio kažkur link Ožionių. O kiek dar tokių paklydimų bus…

Žlugo Vilniaus mero A. Zuoko ir jo bendražygių sumanymas su parlamento rinkimais surengti referendumą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Iniciatyvinei grupei per tris mėnesius pavyko surinkti beveik 125 tūkst. piliečių parašų, vietoj būtinų 300 tūkstančių. Referendume piliečių norėta paklausti, ar jie pritaria Seimo narių skaičiaus sumažinimui nuo 141 iki 101, Seimo nario kadenciją pailginti iki penkerių metų, o Seimo rinkimus perkelti iš rudens į pavasarį. Taip pat siūlyta nustatyti, kad parlamentaras gali būti renkamas tik dvi kadencijas iš eilės. Žmones gal labiausiai trikdė antroji klausimo dalis dėl penkerių metų kadencijos, nes ir taip sakoma, kad tie seimūnai ten kelnes per ilgai trina. Kaip žinia, spalio 14 d. kartu su Seimo rinkimais vienas patariamasis referendumas vis tik vyks. Dėl naujos atominės elektrinės – statyti ar ne…

Vakar minėtos dvi reikšmingos naujausios istorijos datos: 25-erių metų sukaktis, kai Vilniuje 1987-ųjų rugpjūčio 23 d. įvyko Lietuvos laisvės lygos, kurios lyderis buvo mūsų kraštietis Antanas Terleckas iš Krivasalio, organizuotas pirmas mitingas Molotovo–Ribentropo 1939 m. aktui paminėti. Tas mitingas, nors jį tuometinė valdžia ir spauda tepliojo pačiomis niūriausiomis spalvomis, daug kam atvėrė akis, kad Lietuva okupuota ir kodėl, kas tai sąlygojo. Prisipažinsiu, kad ir aš būtent nuo to minėjimo pradėjau rimtai domėtis, kas gi čia vyksta, negrįžtamai abejoti  mokykloje bruktomis tiesomis, kokie mes laisvi ir laimingi gyvenam sovietų šaly. Būtent tuomet kažkas manyje įlūžo, susimaišė į kokteilį girdėti slapti pasakojimai apie partizanų kovas, dažni tėvo pakeiksnojimai, kokie „falšyvi“ tie komunistai ir jų valdžia, daug kitų virtuvės pašnekesių, daugeliu kurių iki tol netikėjau ar bent abejojau. Nuo 1987-ųjų rugpjūčio į viską pradėjau žiūrėti kitomis akimis ir 1988-aisiais gimusį Sąjūdį sutikau kaip savaime suprantamą ir savalaikį procesą. Ta data buvo sovietų imperijos pabaigos pradžia… 

1989-ųjų rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo metines, Vilnių, Rygą ir Taliną sujungė gyva 600 km žmonių rankų grandinė. Manoma, kad ją sudarė apie 2 milijonai žmonių, iš jų net milijonas buvo lietuvių. Pasak Baltijos kelio akcijos organizatorių, ši istorinė data dabar nepelnytai pamirštama. Atsimenu, kaip iš Ignalinos vykome į Baltijos kelią, į savąją tą kelio atkarpą netoli Ukmergės. Kokia nuostabi bendrumo ir brolystės dvasia tuomet visus jungė. Bet atsimenu ir tuos, kurie liko Ignalinoje ir į važiuojančius žvilgčiojo pašaipiai, girdi, ko ten važiuoti, kad kaip vaikai už rankyčių pasilaikytų? Kiti (viena tuometinės rusų vidurinės mokytoja) šnypštė: „Važiuokit, važiuokit, vagonų į Sibirą jums dar užteks…“. Nejauku tik, kad kai kurie, panašiai manę ir sakę, dabar dideliais patriotais save laiko…

Šiandien, rytoj į didžiąją kelionę išskrenda gandrai. Gero kelio jums, išdidūs paukščiai, laimingų sugrįžtuvių pavasarį. Šiandien, kaip tuos gandrus, į didžiąją gyvenimo kelionę palydėsime ir abiturientus. Linkėdami taip pat sugrįžti į gimtąją Ignaliną. Po mokslų, po užsienio kelionių, nes visur gerai, bet namuose juk geriausia. Taip sako senolių išmintis…

Malonaus ir prasmingo paskutinio šios vasaros savaitgalio!