Skip to content

Krikonių kaimo dvasią budina bendruomenė

Iš Mielagėnų seniūnijoje esančių kaimų, tragiškiausias likimas neaplenkė Jaciūnų ir Krikonių kaimų gyventojų. Dar pokario metais beveik visas Jaciūnų sodybas sudegino enkavėdistai ir stribai, o vyrus sušaudė už tai, kad kaime buvo apsistoję Lietuvos partizanai, Jono Kamarausko-Karijoto „skrajojantis būrys“. Po šios tragedijos kaimas taip ir neatsigavo. Iki šiol čia liko tik viena vienintelė Leono Šiaudinio sodyba. Skaudus likimas susiklostė ir daugeliui netoli esančio Krikonių kaimo gyventojų. Ankstyvo 1959-ųjų pavasario dieną dėl vienos sodybos šeimininkų neatsargumo ir aplaidumo, čia kilo gaisras ir, siaučiant vėjui, supleškėjo daugiau nei pusė vienas prie kito prigludusių gyvenamųjų namų su ūkiniais pastatais. Gerai, kad padegėliams ištiesė pagalbos ranką tuometiniai aplinkiniai kolūkiai, padėję atkurti ugnies sunaikintas sodybas ir krikoniškiai liko čia gyventi.

Laikui bėgant, šio kaimo kai kurios sodybos pradėjo tuštėti, ilgam buvo pradingęs ir kažkada buvęs triukšmingas šurmulys, bet pastaruoju metu jis vėl pradeda atgimti. Už tai kaimiečiai dėkingi čia gimusiai ir užaugusiai, energijos nestokojančiai Almai Nevierienei, kuri ėmėsi iniciatyvos sukurti kaimo bendruomenę, kuri įgalintų padėti užmegzti glaudesnius ryšius tarp visų čia išlikusių senbuvių ir naujakurių, suburiant juos įvairiomis pramogomis, grąžinant kaimą pilnaverčiam gyvenimui.

Dar pernai A. Nevierienės dėka buvo surengta pirmoji kaimo bendruomenės šventė, kurią iki šiol maloniai prisimena kaimiečiai. Ši tradicija pratęsta ir šiemet. Praėjusį šeštadienį į antrą šventę sugūžėjo visi senyvo ir jaunesnio amžiaus vietos ir kitų vietovių gyventojai, kuriems Krikonių kaimo vardas yra artimas ir nepamirštamas.

Kaip ir pernai, šventė prasidėjo pačioje aukščiausioje ir vaizdingiausioje kaimo vietoje, kavinaičių kalnelyje, kur prie amžino poilsio atgulusių kapų buvo uždegtos žvakutės, prie koplyčios aidėjo bažnytinės giesmės. Mirusiųjų garbei šv. Mišias aukojo kun. Marijonas Savickas, atskubėjęs iš Raščiūnų, kur tą pačią dieną jis Jurkūnų sodyboje pašventino ką tik pastatytą kryžių.

Pasak kunigo, ne viena krikoniškių karta čia atgulusi ir laukia prisikėlimo, todėl smagu matyti, visus atvykusius išreikšti meilę savo buvusiems artimiesiems bei giminaičiams. Beje, kun. Marijonas priminė, kad šiame kalnelyje ilsisi ir 11 Lietuvos kariuomenės karių, kurie dar 1941-isiais, prasidėjus karui, nepanoro trauktis į Rusiją kartu su Raudonąja armija, todėl kaimo prieigose ir buvo sušaudyti. Jie, kaip ir visi jau išėję krikoniškiai, verti pelnytos pagarbos.

Po šv. Mišių, virš koplyčios suskambus dar pernai iškelto naujo varpo dūžiams ir visiems darniai sugiedojus „Lietuva, Tėvyne mūsų“, visi patraukė link kaimo viduryje įrengtos aikštelės, kur buvo tęsiama kaimo bendruomenės šventė. Čia dėmesį traukė parengta krikoniškės medžiotojos Alios Bukauskienės sumedžiotų įvairių miško žvėrelių trofėjų paroda. Kaip MI sakė Mielagėnų medžiotojų klubo vadovas Romutis Akinskas, ši moteris yra viena aktyviausių klubo narių ir medžioklėse dalyvauja jau šešeri metai. Šventės dalyvius pasitiko ir vienas seniausių kaimo muzikantų Vytautas Kajėnas, kuris su akordeonu nesiskiria nuo jaunų dienų ir iki šiol jį neretai pravirkdo, nors jaunatviškos energijos jau pritrūksta. Šventinę nuotaiką pagyvino ir į svečius atvykusios Ceikinių „Babučių kuperkas“ dainininkės bei šauni Adutiškio kaimo kapela.

Pradėdama šventę, bendruomenės pirmininkė A. Nevierienė sakė, kad ji labai patenkinta ir dėkinga visiems kaimiečiams, kad jie vieningai pritarė šiam sambūriui. Dar jo išvakarėse visi kaimiečiai gražiai sutvarkė savo sodybas ir kavinaites, tad susirinko ne tuščiomis rankomis. Kaimo bendruomenėje dar nėra daug narių, bet jų gretos vis gausėja, todėl pareiškė įsitikinimą, kad ši šventė turėtų vykti ir dažniau, tapti tradicine ir dar labiau visus suartinti, naujai įspūdžiais praturtinti nelengvą kaimiečių gyvenimą. Pirmininkė sakė, kad šįkart šventė turi kiek kitokį atspalvį. Jos metu ne tik bendrausime ir linksminsimės, bet ir pagerbsime tuos, kurie gražiausiai puošia savo sodybas, tuos, kurie aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje, padėjo rengti šią šventę. Pirmininkės teigimu, Krikonys yra giminių kaimas, tad ir pasiūlė kartu užtraukti „Giminių“ dainą.

Pasidžiaugė šia antra švente ir seniūnė Milda Bielinienė. Beje, ji nesitikėjo, kad būryje jau gerai pažįstamų veidų išvys ir būrelį jaunimo. Tai byloja, kad kaimo turi ateitį.

Sveikino krikoniškius ir į svečius atvykęs rajono tarybos narys Vilius Cibulskas, pasidžiaugęs, kad kaimas, kažkada patyręs sunkią tragediją, vėl atsigauna, linkėjo ir toliau išsaugoti šią pradėtą tradiciją. To paties dar linkėjo ir kun. Marijonas, linkėdamas, kad nuoširdi kaimiečių malda ir šventinė nuotaika ir toliau lydėtų krikoniškių gyvenimą.

Šventės metu ąžuolų vainiku ir gražių rudens gėlių puokšte jubiliejaus proga buvo pagerbta viena iš seniausių kaimo gyventojų ir gražiausių idėjų platintoja Eleonora Bagdonienė.

Kaip ir buvo tikėtasi, šventinę nuotaiką labiausiai pagyvino į svečius pakviestos Ceikinių „Babutės kuperko“ daininkės, nestokojusios daugybės plojimų. O šio kolektyvo aistringos pasakorės Janinos Tuskenienės porintos istorijos kai kuriuos šventės dalyvius prajuokino iki ašarų. Pakiliai sutikti ir Adutiškio kaimo kapelos muzikantai ir jų dainos.

Daug tą pavakarę susilaukė nuoširdžių padėkos žodžių, įvairių dovanų ir gėlių puokščių šventės organizatorė Alma Nevierienė, seniūnė Milda Bielinienė, kunigas Marijonas Savickas, Ceikinių dainininkės ir jų vadovė Milda Dikmonienė, Adutiškio kaimo kapelos muzikantai bei šventės renginio padėjėjai.

Prasidėjus gražiausiai sodybas puošiančių šeimininkų pagerbimui, bendruomenės vadovė dar kartą pasidžiaugė, kad kaime mažėja tuščių sodybų ir gausėja naujakurių gretos. Jie taip pat padeda gražinti kaimą, todėl nelengva buvo seniūnės sudarytai komisijai nustatyti, kas nusipelno išskirtinio dėmesio ir pagarbos. Gražiausios sodybos pereinamasis prizas buvo įteiktas Sigitos ir Rimanto Filipavičių šeimynai. Padėkos raštai ir atminimo dovanos už tvarkingiausią sodybą atiteko Valei ir Algimantui Varnoms. Už originaliausiai įrengtą pavėsinę ir grožio puoselėjimą padėkos susilaukė Ilona ir Stanislovas Michalevičiai. Antrąkart už gražias idėjas buvo pagirta Eleonora Bagdonienė, už gėlių įvairovę – Dangira Mačėnienė, už išradingiausiai tvarkomą aplinką – Šriūbėnų šeimyna, už gražiausią alpinariumą – Alė Bukauskienė, už gražiausią puokštę – Jolita Šukėnienė, už gražias idėjas ir pagalbą bendruomenės veikloje – Lina Bukauskienė. Neliko be dėmesio ir aktyviausias šventės rėmėjas Romutis Akinskas.

Bendruomenės vadovė prasitarė, kad ir ateityje per panašias šventes bus pagerbti tie, kurie ir toliau padės gražinti kaimą ir stengsis savo sodybose puoselėtį grožį.

Linksma buvo dalyvauti šioje krikoniškių šventėje. Net iki pat saulėlydžio kaime skambėjo muzika ir bendros dainos. Susėdus už bendro vaišių stalo, vyko daug įdomių prisiminimų. Ekrane rodytos spalvingos skaidrės, padarytos iš gražiausių sodybų apžiūros.

Autoriaus nuotr.

Dar prieš šv. Mišias krikoniškiai, susirinkę prie kaimo kapinių koplyčios, giedojo bažnytines giesmes Nuskambėjus dainai „Lietuva, Tėvyne mūsų“ ir virš koplyčios iškelto naujo varpo dūžiams, krikoniškiai iš kapinių patraukė link kaimo aikštelės, kur vyko bendruomenės šventė Seniūnė Milda Bielinienė, vienas iš šventės organizatorių Romutis Akinskas, kartu su medžiotoja ir aktyvia bendruomenininke Ale Bukauskiene (dešinėje) – prie jos surengtos medžioklės trofėjų parodos Daug nuoširdžių plojimų ir padėkos žodžių susilaukė Ceikinių daininkės ir jų vadovė Milda Dikmonienė Šventėje dalyvavo ir nemažas jaunimo būrys Akordeoną virkdė vienas seniausių kaimo muzikantų Vytautas Kajėnas Nuo šventės pradžios iki pabaigos tarp krikoniškių ir jų svečių vyravo pakili nuotaika Kun. M. Savickas džiaugėsi, kad pelnytos pagarbos susilaukė jubiliatė Eleonora Bagdonienė

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje