Skip to content

Ūkininkui nereikės apgaudinėti valstybės

MI informacija

Laikinojo įdarbinimo problema aktualiausia žemės ūkiui: žemdirbiams svarbi kiekviena valanda, siekiant per trumpą laiką atlikti svarbiausius sezoninius darbus, tinkamai sutvarkyti užaugintą derlių. Tačiau galiojant dabartinei darbo santykių sistemai įstatymų pažeidėjais per prievartą dažnai tampa ir ūkininkai, ir jiems dirbantys.

Palengvinimas ūkininkams ir darbuotojams

Šią situaciją turėtų pakeisti naujai parengtas įstatymas, kurį dar šį rudenį siūlysime priimti Seimui. Egzistuojančioje darbo santykių sistemoje trūksta teisinio reglamentavimo būtent tokiais atvejais, kai darbuotojas samdomas labai trumpam laikotarpiui, konkretaus darbo atlikimui ar sezoniniam darbui.

Daugelis žmonių, vykstančių padirbėti vasaros atostogų metu užsienyje, yra išbandę gana paprastą laikinojo įdarbinimo procedūrą. Lietuvoje mes vis dar neperlipame per psichologinį barjerą, neva bet koks įdarbinimo procedūros supaprastinimas ar darbo santykių liberalizavimas paskatins mokesčių nemokėjimą ar darbuotojų išnaudojimą, ir žvalgomės, ką daryti, kai aiškiausiai matosi: būtina palengvinti paslaugų teikimo įteisinimą, tai bus naudinga ir ūkininkui, ir jo samdomam darbuotojui.

Darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai labai apsunkina ūkininkus, priimant į darbą ir atleidžiant darbuotoją trumpalaikiams darbams. Suprantama, kad tokios įdarbinimo procedūros kaštai dideli, tad dauguma ūkininkių pasirenka kitą kelią – įdarbinami žmonės nelegaliai. Jie niekaip socialiai nedraudžiami, nelaimingo atsitikimo metu jie liktų, o dažnai taip ir nutinka, be pagalbos, kuri numatyta dirbantiems legaliai. Na, sakykite, kaip ūkininkas gali priimti į darbą daug žmonių, tarkim, pagal terminuotą sutartį, kai ne nuo jo priklauso, ar šie turės darbo? Žemės ūkyje daug kas priklauso nuo orų, gamtinių sąlygų, derliaus dydžio. Todėl nesupaprastinus įdarbinimo žemės ūkyje trumpalaikiams darbams procedūros iš esmės, net ir kilniausių norų turėdami, mes stumsime pačius žmones ir ūkininkus pažeidinėti įstatymus.

Matydamas tam tikrą nesusikalbėjimą ir atskirų ministerijų delsimą, sudariau darbo grupę, su kuria šią vasarą dirbome ir parengėme įstatymo projektą. Džiaugiuosi, kad diskutuodami suradome pakankamai gerą sprendimą laikinam žmonių įdarbinimui žemės ūkyje. Naujame įstatyme numatoma tvarka skatins žmones laikinai įsidarbinti ir darbdavį priimti tokius žmones darbui. Kokia toji tvarka?

Paslaugų kvitai: nedideli mokesčiai ir galimybė užsidirbti

Pagrindiniai dalykai, kuriuos aptarėme darbo grupėje (joje buvo asocijuotų žemdirbių struktūrų atstovai, Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai) yra tai, kad darbdavys galės įdarbinti žmogų, išduodamas jam specialų paslaugų kvitą. Šiame kvite bus įrašomi darbuotojo vardas, pavardė, paslaugos atlikimo data, darbo turinys, paslaugų teikimo  trukmė. Pradedant darbą, vienas paslaugų kvito egzempliorius iškart bus duodamas darbuotojui, paslaugos teikėjui. Pasibaigus darbui, vienas kvito egzempliorius atiteks paslaugų teikėjui, o vienas (paslaugų kvito šaknelė) liks ūkininkui. Po atlikto darbo, į paslaugų kvitą turės būti įrašomi paslaugų atlikimo trukmė ir paslaugų teikėjui priskaičiuotas atlygis. Apie paslaugų teikimo faktą, pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką, ūkininkas privalės pateikti apibendrintą informaciją administruojančiai institucijai ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos.  

Nutarėme, jog pagal paslaugų kvitą žmogus galės dirbti ne daugiau 90 dienų, o vienam paslaugų gavėjui – ne daugiau nei 60 dienų per metus. Taikant trumpalaikių paslaugų teikimo tvarką, vieno paslaugų teikėjo atlygis per visą paslaugų teikimo laikotarpį negalės viršyti 6 minimalių mėnesinių algų. Tai tikrai nemaža suma.

Manau, kad toks sprendimas paskatins ūkininkus plėsti ūkininkavimą rankų darbo imlioms, perspektyvioms šakoms – ekologinei žemdirbystei, daržininkystei, vystant vaismedžių ūkius. Taip pat šis įstatymas paskatins daugelį žmonių papildomai užsidirbti, nes įstatymas leis dirbti ir savaitgaliais, tai ypač palanku ir mokiniams, studentams.

Svarbus klausimas – kokie mokesčiai numatyti? Po ilgų diskusijų sutarėme, kad paslaugų gavėjas į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą privalės pervesti 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Jei Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas bus priimtas, jis galios tik žemės ūkio ir miškininkystės darbams pagal Vyriausybės patvirtintą darbų sąrašą.

Rezultatai po dvejų metų

Praėjusios sesijos pabaigoje buvo įregistruoti du įstatymo projektai – Darbo čekio ir Paslaugų čekio, tačiau jie dalinai prieštaravo vienas kitam, todėl ir buvo sudaryta darbo grupė įstatymui tobulinti.

Žemės ūkis, kaip minėjau, ypatinga ūkio sritis, atliekami darbai po atviru dangumi, būdingas sezoniškumas, priklausomai nuo metų laikų, auginamų augalų rūšių ir t. t. Todėl pasitelkti šiems darbams neturinčius nuolatinio darbo ar norinčius užsidirbti papildomai – geriausia išeitis. Šiuo įstatymu ūkininkams sudarysime sąlygas legaliai samdyti žmones, kas sunkiai sekėsi iki šiol. Ir, aišku, galima bus išvengti apgavysčių, nes numatoma administravimo ir mokesčių sistema palanki ir vienai, ir kitai pusei.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *