„Kai prieš dvejus metus iš Ingos Šidlauskienės išgirdome apie šį projektą, abejojome, ar kas naudingo ir apčiuopiamo iš jo išeis“, – taip praėjusį antradienį Ignalinoje vykusiame baigiamajame VšĮ Ignalinos AE regiono plėtros agentūros įgyvendinamo projekto „Teminiai kaimai“ renginyje sakė ne vienas jo dalyvis. Taip sakę toliau pridūrė: „Dabar galime tik pasidžiaugti ir pasveikinti visus projekto dalyvius ir organizatorius su puikiais rezultatais. O svarbiausia – tikime, kad projektas turi tęstinumą. Jis tęsis ir juo seks kiti kaimai, nes pamatėme, kokias neįkainuojamas vertybes yra išsaugojęs kaimas“. Antradienį buvo šio projekto kulminacija – renginyje–mugėje ir konferencijoje dalyvavo beveik visi projekto dalyviai – Lietuvos ir Latvijos teminių kaimų atstovai, jų pagalbininkai ir visi, kuriems buvo įdomu sužinoti apie naują turistinį–edukacinį maršrutą „Teminiai kaimai“. Šis dviejų Baltijos šalių 14 kaimų jungiantis maršrutas – pagrindinis projekto rezultatas.
„Čia stebuklingi dalykai vyksta…“
„O gal visgi ne tai yra pagrindinis rezultatas? Gal svarbiausia yra tai, kad šio dvejus metus trukusio projekto metu 25 kaimų (būtent tiek jų dalyvavo pirmajame projekto etape) gyventojai atrado savyje drąsos parodyti tai, ką jie turi ir gali – amatus, išlaikytas tradicijas, seniai brandintas, kartais slaptas idėjas? Padrąsinimo jie sulaukė vienas iš kito. Susibūrę draugėn į projekto komandą, pamatę kaimynų pavyzdžius, susiradę bendraminčių, jie pradėjo daryti neįtikėtinus dalykus. Pirmiausia, subūrė savo kaimo bendruomenes bendrai veiklai, nuo nulio sukūrė tai, kuo dabar yra įdomūs svetimiems žmonėms ir traukia juos atvykti į kaimą. Taip iš bendraujančio, bet mažai kam žinomo mažo Vajasiškio kaimo Zarasų r. atsirado teminis Senolių kaimas, kurio gyventojai (o dažnai ir aplinkinių kaimų gyventojai) dabar priima ir vykdo edukacinę programą „XIX a. kaimas“ didelėms grupėms žmonių bei patys yra kviečiami atvykti. Kaimo senolės, senoliai ir jaunesnės kartos atstovai jau pabuvojo įvairiose ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos vietovėse – Daugpilyje, Rygoje, ten šviežiai sumuštu sviestu kraštiečius lietuvius ir broliukus latvius vaišino (namine kvepiančia duona, čia pat sumuštu sviestu ir pasukomis, sūriu vajasiškiniai vaišino ir visus mugės dalyvius – aut. past.). Argi nenuostabu, kad Vajasiškį, kuris, kaip Senolių kaimas, buvo pradėtas kurti mažiau nei prieš metus, jau filmavo valstybinė televizija ir apie jį jau rašo populiariausi interneto portalai? Taip, neveltui keturi Rytų Aukštaitijos teminiai kaimai kartu vadinami „Pasakų kaimais“. Iš tiesų, čia stebuklingi dalykai vyksta“, – sako projekto koordinatorė Joana Goštautaitė.
Lieptų kaimas
„Bepigu jums gyventi XXI amžiuje, o mes su kaukučiu iš gilios senovės atvykome, kurioje nėra tokios technikos ir galimybių, kaip jūsų amžiuje. Bet mes turime mitologinį taką, mišką, anų amžių ramybę ir būties jaukumą“, – kalbėjo Olga iš Lieptų kaimo, į renginį atvykusi su sūnumi kaukučiu.
Lieptų kaimas – tai Antalieptė Zarasų r. Ilgai nežinota, kokios idėjos nusitverti, nes jų buvo daug. Pirmos mintys sukosi su žodžiais „Antalieptė, lieptai…“. Idėja tarsi buvo, bet tarsi ir ne, nes ji ilgai buvo neapčiuopiama, neaiški. Ir tik ilgų ieškojimų keliu, pasidairius po Lenkijos teminius kaimus nutarta, kad Antalieptė taps Lieptų kaimu, nes turinti net 10. Tai geriausia, ką gali kitiems parodyti. Tuomet buvo įrengtas Šavašos pažintinis takas (Gražutės regioninis parke), iš užmaršties prikeltas čia esanti pagonių šventyklos liekana – Lūžų akmuo. Atgijo, prisikėlė gilios šio krašto tradicijos. Taip pažintiniame take buvo sukurtas mitologinis miškas su jo būtybėm, deivėm, žyniais. Antalieptės gyventojai parengė teatralizuotą edukacinę programą, skirtą įvairaus amžiaus grupėms „Senasis lietuvių tikėjimas, dievai, deivės, mitologinės būtybės“, trunkančią apie 4 valandas, siūlančią kartu zuikio blynus ir kitokį maitinimą.
Cijonuose, Paukščių kaime
Dar vienas „pasakų kaimas“ yra mūsų rajone, netoli Linkmenų esančiuose Cijonuose. Jis tapo Paukščių kaimu. Čia gyvenanti jauna Laimos ir Rimo Rakauskų šeima nusprendė, kad jos kaimą geriausia pristatys paukščiai, kurie čia skraidys, giedos, perės. Apie sparnuočius ponia Laima atvykusiems gali valandų valandas pasakoti. Ši šeima turi daugybę naminių paukščių rūšių. tarp jų – ir labai retų. Svečiai čia ne daug sužino apie paukščius, bet ir pavaišinami gurmaniškais patiekalais – kiaušiniene iš įvairių paukščių kiaušinių, putpelės kepsniu. Dar čia, sako, galima išvysti savo laimės paukštę, išmokti rašyti žąsies plunksna, pašaudyti iš lanko ir sužinoti, kodėl gegutė savo vaikų neperi. Cijonuose sukamas ir didžiausias pasaulyje lizdas, kuriame galės pabuvoti kiekvienas svečias. Kas toliau? „O gal čia pa(at)statyti medinę Linkmenų pilį su amatų miesteliu aplink ją?.. Nebijokime pačių drastiškiausių ir netikėčiausių idėjų“, – drąsino viena iš projekto eksperčių Jolanta.
Rupių miltų istorijos
Ketvirtas lietuviškas „Pasakų kaimas“ – net 300 gyvavimo metų skaičiuojantis Šlyninkos vandens malūno kaimas, esantis šalia Zarasų. Jis susikūrė savarankiškai, be projekto, tik vėliau prie jo prisijungė. Malūnas veikiantis ir, pasak jo šeimininkų, malantis ekologiškus „keiksmažodinius“ miltus (yra lietuviškas keiksmažodis „rupūs miltai“). Miltai išties rupūs, ruginiai, pirmo malimo. Mugėje Laisvės a. jų ir rupių miltų duonos buvo galima nusipirkti, čia pat kepti ir visi vaišinti rupių miltų blynais su obuoliene. Šis kaimas turi ir edukacinę duonos kepimo programą, kulinarinio paveldo skanėstų, kuriuos pamatysite ir paragausite, apsilankę Šlyninkoje.
Latgala – amatų karalystė
Prieš dvejus metus, paskelbus programą, atsiliepė 25 kaimai – 14 Latvijos ir 11 Lietuvos. Po atrankos liko trys lietuviški ir net 10 latviškų kaimų. Viena iš sąlygų buvo – kiekviename kaime sukurti ir edukacinę programą, tačiau šio reikalavimo paisė tik lietuviški kaimai, latviai nuėjo vien amatų kūrimo keliu. Baigiamojoje konferencijoje projekto ekspertai sakė, kad tai nieko blogo, dabar lietuviai ir latviai vieni iš kitų galės pasimokyti, pasikeisti patirtimi.
Latvių kaimų iš Latgalos regiono vien jau pavadinimai atkreipia dėmesį: Gražiosios Izabelės kaimas, Mažas žalias prekybos centras, Didžiųjų kvailių kaimas. Į jį, sako, užsuka daugelis vien dėl pavadinimo. Latvijos kaimai yra stiprūs savo amatininkais, kurių, prekiaujančių savo rankų darbo gaminiais, praėjusį antradienį netrūko ir Ignalinoje. Latviški kaimai atvežė įvairiausių audinių, mezginių margumyną, dailių krepšių ir kitų pynimų iš vytelių, pirčiai skirtų tepalų, žolelių, smilkalų, liaudies medicinos priemonių ir kitų gaminių, kūrinių, suvenyrų. Amatininkai atvyko iš Daugpilio, Kraslavos, Livanų ir kitų Latgalos regiono rajonų.
„Pasijutau vaikystėje…“
Mugę apžiūrėjo, konferencijoje kalbėjo rajono meras Bronis Ropė ir Zarasų vicemerė Stasė Goštautienė. Rajono meras sakė: „Ačiū už tai, ką padarėte. Apsilankęs kaimų kiemeliuose pasijutau kaip vaikystėje, kai mama pati kepė duoną, mušė sviestą. Tai natūralūs sveiki produktai, skirtingai nuo dabar parduodamų prekybos centruose, kur viskas vienoda, tik įpakavimai skiriasi. Su tokiais savo lobiais kviečiu visus spalio 6 d. dalyvauti rudens mugėje, kurioje, neabejoju, turėsite didelį pasisekimą. Šis projektas teikia daug vilčių, kad mūsų kaimai išliks“.
Renginio pabaigoje visiems konferencijos dalyviams dovanų įteikti „Pasakų kaimų“ suvenyriniai maišeliai, kuriuose buvo dar spaustuvės dažais kvepiantys įvairūs projektui skirti spaudiniai – žemėlapiai, lankstinukai ir kt.
Vieningą turistinį–edukacinį maršrutą „Pasakų kaimai“ dabar sudaro keturi Ignalinos ir Zarasų rajonų kaimai bei 10 Latvijos Latgalos regiono teminių kaimų. Turistai juos gali visus aplankyti.
„VšĮ Ignalinos AE regiono plėtros agentūra projektą „Teminiai kaimai“, iš dalies finansuojamą Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis, baigė. Tačiau tai, kas jo metu buvo pradėta, jau įsisiūbavo ir, tikėtina, kad nesustos, o tik tobulės ir sudomins kitus“, – nuoširdžiai viliasi projekto koordinatorė J. Goštautaitė.
Autoriaus nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!