Sveiki sulaukę naujo mulkinimo sezono. Neilgai jis truks, mėnesiuką, bet išgirsime… ne, nerašysiu – ko negirdėję, o parašysiu taip: išgirsime tai, ką jau ne kartą girdėjome, kuo patikėjome ir už ką, tais gražiais žodžiais patikėję, balsavome.
Taigi, ir vėl kiekviena partija ištraukė grėblį rinkėjams ir tikisi, kad jie vėl ant jo užlips, vėl gaus kotu per kaktą ir gerai gavę – iš laimės apsvaigę – balsuos taip, kaip reikia tai konkrečiai partijai.
Ką gi mums, rinkėjams, žada politikai? Ne visi, žinoma, bet tie, kurie savo karjerą melu grindžia – būtinai.
Kažkodėl šiemet manoma, kad labiausiai rinkėjus į pelėkautus galima įvilioti dviem nemokamo sūrio gabalėliais: pažadu padidinti minimalų darbo užmokestį ir pažadu padidinti pensijas.
Nelabai suprantu, kodėl šiais laikais, kai specialistas gauna vos porą tūkstančių, juodadarbiui, neturinčiam nei specialybės, nei išsilavinimo, reikėtų kelti atlyginimą. Tiek to, gal todėl, kad specialistų visokios „pedagoškės“ bei „Riomeriai“ prikepė tokių, kurie anais laikais tik „proftechkei“ tiktų – nei proto, nei sugebėjimų, bet užtat su diplomu…
Bet kai girdžiu ar skaitau pažadus kelti atlyginimus, pirmiausia noriu paklausti: o iš kurios kišenės tai bus daroma? Juk atlyginimus reikės kelti ir biudžetininkams, sakysim, sargams, valytojams… O biudžetininkai atlyginimus, žinia, gauna iš biudžeto.
Nė vienos tokiais pažadais besižarstančios partijos programoje neradau, iš ko bus atimta, kad būtų padidintas minimalus atlyginimas. Tai kaip čia išeina: pažadama – AŠ padidinsiu minimalų atlyginimą, o kam ir kas sumažinama – pasakyti nereikia?
Pensijų padidinimas – geras dalykas. Pensijų padidinimą aš labai sveikinčiau. Bet čia reikalai dar prastesni, nes pinigų nėra iš kur paimti.
Dabar „Sodros“, kuri moka pensijas, skola siekia beveik 10 milijardų litų. Kiekvieną mėnesį „Sodros“ išlaidos pajamas viršija daugiau nei 100 milijonų litų. Padidinus vidutinę pensiją, sakysim, šimtu litų, tos išlaidos, ko gero, padvigubės. Iš kur imti pinigų – skolintis? Vadinasi, mokėti palūkanas?
Beje, o kas skolą grąžins? Atsiranda tokių nesusipratusių politologų, kurie sako, kad „Sodra“ gali bankrutuoti, kiti teigia, kad jei taip bus išlaidaujama, ne už kalnų tas laikas, kai pensijas ir kitas išmokas reikės ne didinti, o mažinti…
Bet įvairių partijų „pažadukai“ nesako, iš kur jie ims pinigų savo pažadams įgyvendinti. O kam? Juk paskui, patekus į Seimą, bus galima pasiteisinti štai šitaip: norėjome, bet aplinkybės buvo stipresnės už mus, Lietuvos ūkio padėtis buvo tokia prasta, kad nieko negalėjome padaryti… Tada galėsime klausti – o ką, jūs akli buvote, kad tikrosios padėties nematėte? Juk visos jūs, daug žadančios partijos, ir dabar Seime sėdite ir viską žinote. Bet bus vėlu.
Tyčia nekonkretizuoju, ko ir kiek kuri partija žada. Visi esame ne kvaili ir matome. O štai tokie pažadukai arba patys yra mulkiai, arba nori rinkėjus apmulkinti. Trečias variantas – mulkiai mulkius mulkina.
Vieną, su pinigais palyginti gerokai mažiau susijusį, pažadą galima būtų ir tiksliau paminėti – tai Artūro Zuoko pažadas Seimo narių skaičių sumažinti iki 101. Na, tokiu atveju Seime būtų dar daugiau visokių televizijoje nuolat sėdinčių juokdarių ir mažiau tyliai dirbančių. Man Seime tegul ir du šimtai būna, bet kad rezultatus matytumėm. O dabar turime tik pažadus. Gaila, neilgai mums geras gyvenimas žadamas, tik iki rinkimų.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!