Vietiniams, Ignalinos krašto gyventojams, šis kaimelio pavadinimas nekelia nuostabos, nes visi žino, kad Dūkšto seniūnijoje, keli kilometrai į šiaurės rytus nuo Dūkšto, yra Rojus, garsus prof. Adomo Hrebnickio užveistu sodu ir čia atrasta bei išvesta Beržininkų ananaso obuolių veisle. Šios vietos ypatingumas, profesoriaus atminimas bei jo indėlis į Lietuvos sodininkystės raidą saugomas 1959 m. įkurtame A. Hrebnickio muziejuje.

Penktadienį Rojuje pristatytas fotografijų albumas „Yra Rojus Žemėje“, kuris yra projekto „A. Hrebnickio muziejaus įvaizdžio gerinimas ir sklaida“ rezultatas. Albumo sumanytoja ir pagrindinė projekto įgyvendintoja, renginio, vainikavusio projekto rezultatus, vedėja Renata Veličkienė teigė, kad fotografija – pats geriausias būdas įamžinti Rojaus unikalumą, kurį sunku perteikti žodžiais.

Kam visa tai? „Nes tikrai yra Rojus Žemėje“, – sakė renginio vedėja, lietingą rudens popietę Antano Ryliškio eilėmis vesdama renginio svečius po kvepiantį čiobreliais, nešienauta žole, čirpiantį žiogais ir skambantį paukščių giesmėmis vakarį lietuvišką Rojaus sodą. Nes „Neliks Lietuvos, jei neliks Ananaso sodelio“, – šie renginio vedėjos Renatos neatsitiktinai ištarti žodžiai įprasmino ir vienu lietuviškosios kultūros simbolių pavertė muziejų ir visą Rojų.

„Šios knygos nebūtų be žmonių gebėjimo paprastume užfiksuoti nepaprastas akimirkas“, – pabrėžė renginio vedėja ir pristatė projektą, kuris truko ištisus metus. Buvo paskelbtas konkursas, kurio metu visi norintys ir mėgstantys fotografuoti stengėsi užfiksuoti Rojaus gyvenimo akimirkas, keičiantis metų laikams. Projekte dalyvavo šeši fotografai: Giedrius Petkauskas, Jonas Baltakis, Andrej Judin, Iveta Veličkaitė, Šarūnas Velička ir Vasilijus Kukonenka. Iš jų užfiksuotų akimirkų ir sudėtas albumas, kurį 500 egz. tiražu išleido Švenčionių spaustuvė–leidykla „Firidas“. 

Patys svarbiausi žmonės savo apsilankymu pagerbę tiek Rojų, tiek svečius – prof. A. Hrebnickio provaikaitis Andžejus Reimanas su šeima (žmona, dukra ir uošviu), kuris į susirinkusius, visų nuostabai, prabilo ne gimtąja lenkų, o lietuvių kalba ir sakėsi esąs labai laimingas, besilankydamas Rojuje, kur jo prosenelio darbas nepamirštas ir gyvas. „Rojus gyvas tik Jūsų dėka“, – dėkojo A. Reimanas. Palaikant senelio namų dvasią ir senelių tradiciją, provaikaičiui iš Lenkijos įteiktas sodo gėrybių krepšys. Profesoriaus provaikaitis muziejui taip pat atvežė dovanų – 1938 m. darytą įrėmintą Rojaus nuotrauką ir keletą Lenkijoje išleistų knygų, kur minimas prof. A. Hrebnickis bei jo 1890 m. įkurtas Rojus. 

Kitas garbus svečias, rajono meras Bronis Ropė, taip pat sveikino iš karto dviem kalbomis: lenkų ir lietuvių, dėkojo už renginį ir knygą, kuri, mero teigimu, „papuoš visą knygų apie Ignalinos rajoną arsenalą ir taps dar viena galimybe čia atvykusiam rasti ką veikti“. „Muziejų mes paveldėjom. Ilgai ieškota jam vietos savivaldos muziejų sistemoje. Dabar muziejus priklauso Kultūros ir sporto centrui, kaip jo dalis. Šiais metais muziejus atranda savo vietą – prie įsteigto Ignalinos krašto muziejaus, kaip jo filialas. Atsiveria didesnės galimybės renovuoti Rojaus muziejaus pastatą, ką ir darysime, svarbu, kad ir jo vidaus turinys, muziejiniai lobiai būtų patrauklūs“ – kalbėjo B. Ropė.

Vos merui spėjus pasidžiaugti nauju kūriniu, visiems buvo labai smalsu, kas gi užims Ignalinos krašto muziejaus, kuris atidaromas spalio 6 d., direktoriaus pareigas, bet meras šios paslapties neatskleidė, sakė, kad jos dar ir nežino, nes vyks konkursas, kuriame dalyvaus trys pretendentai. B. Ropė džiugiai dalijosi savo asmenine sodininkystės patirtimi: „Mano tėvas obelis skiepydavo, todėl kaimynų buvo vadinamas Hrebnickiu. Sodyboje turime daug ananasų obelų, gal dešimtį. Ir aš pabandžiau skiepyti – geras jausmas, kai skanios obels šakelę įsodini į neskanią, matai kaip auga, skleidžia lapelius, o po ketverių penkerių metų duoda vaisių. Turiu obelų, nokinančių net šešių skirtingų veislių vaisius“. Šis mero hobis svečių įvertintas gausias aplodismentais ir daugybe šypsenų.

Albumo ir renginio sumanytojai dėkojo Kultūros ir sporto centro direktorius Darginas Mikėnas bei muziejinės veiklos skyriaus vedėja Marija Kirkiene, kurie pabrėžė, kad šis projektas – A. Hrebnickio muziejaus įvaizdžio sklaida – proveržis į kitas sferas. Taip pat pasveikinti prie knygos pristatymo popietės daug prisidėję Dūkšto mokyklos mokiniai Rūta, Elinga ir Evelina bei vietinių bardų trio: Dūkšto seniūnas Vytautas Kazėnas, Dangutė Urbonienė ir Lina Staliauskienė. Jie surengė poetinę muzikinę kompoziciją – apie kiekvieną metų laiką buvo skaitomos eilės, skambėjo dainos.

Organizuojant renginį ir pristatant knygą „Yra Rojus Žemėje“, bendradarbiauta su Dūkšto vidurine mokykla ir jos direktore Julija Griškiene, Dūkšto bibliotekos vedėja Elvyra Mačiuliene. J. Griškienė sakė, kad „didžiausia dovana muziejui – jaunimas, kuris domisi mūsų istorija“. Dūkšto bibliotekos bei mokyklos vadovėms įteiktos knygos, o mokiniams – saldi dovanėlė. Fotografijų albumai „Yra Rojus Žemėje“ dovanoti visiems svečiams, fotografams, rajono bibliotekų atstovams. Po oficialios renginio dalies visi pakviesti į muziejaus klėtelę čiobrelių arbatos.

2012-ieji – Muziejų metai. Visų darbų, nukreiptų į muziejinę veiklą, tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į muziejus. A. Hrebnickio muziejui šie metai labai reikšmingi. Šiemet minimos 155-osios profesoriaus gimimo metinės. Džiaugiamasi veikiančiu ir atviru visuomenei muziejumi Rojuje. Tarptautinė organizacija UNESCO, kartu su įmone „Orlen Lietuva“, išleido žemėlapį, kuriame tarp 136 UNESCO globojamų Lietuvos muziejų yra ir Rojus. Žemėlapis – puiki pagalbinė priemonė keliaujantiems po Lietuvą ir besidomintiems tautos paveldu. Įgyvendintas Teminių kaimų projektas, planuojama monografija apie buvusį Dūkšto valsčių iš knygų serijos „Lietuvos valsčiai“, kuriame bus straipsnių ir apie Rojų bei prof. A. Hrebnickį, renkama ir sisteminama informacija.