Prieš trejetą metų rašėme apie Ignalinos aerodrome veikiančią Lietuvos Broniaus Ožkinio vaikų aviacijos mokyklos Ignalinos eskadrilę, kurioje vaikai mokosi skraidyti sklandytuvais. Nuo to laiko jau nubyrėjo maždaug tūkstantis dienų, prasidėjusi ir vis nesibaigianti krizė sustabdė laiką minėtame aerodrome. O kaip ant nestabilios sunkmečio bangos sekasi laikytis ir lygsvaros neprarasti jaunesniems sklandytojams?

„Mūsų mokyklėlė, gimusi Ignalinos aerodrome, jau prieš keletą metų persikėlė šalia Antalksnės, tad mokymo procesas nenutrūko. Atvirkščiai, besimokančių skaičius šiemet išaugo iki 21 (iš jų – 6 mergaitės), kai iš pradžių, prieš keletą metų, buvo tik pora ar trejetas norinčių išmokti skraidybos abėcėlės. Pastaraisiais metais nuo 300 iki 550 metrų pailginome ir pakilimo taką. Tai kainavo, įdėta daug triūso ir lėšų, kurias skyrė rėmėjai. Tad kuo nuoširdžiausiai dėkojame Ignalinos kredito unijai ir keliems privatiems rėmėjams. O norintys paremti šią vaikų mokyklą, tai gali padaryti ir per Antalksnės kaimo bendruomenę“, – pasakoja skraidybos mokyklos instruktorius, antalksniškis Raimundas Žievys.

Pasak jo, prašyti paramos jam nėra lengvas ir malonus užsiėmimas, vieną kitą potencialų rėmėją tenka ir kelis kartus už skverno timptelėti, kol piniginę atveria, tačiau Raimundas šypsosi: „Ne sau juk – vaikams prašau…“.

Skraidymai Antalksnėje vyksta nuo ankstyvo pavasario iki rugsėjo pabaigos kasdien, kai tik būna palankus oras. Skraidyboje geras oras – tai ne tik saulė ar lietus, kaip įprasta manyti, kur kas svarbiau vėjo kryptis ir stiprumas. Skraidyti galima, kai priešpriešinio vėjo stiprumas yra iki 8 m/sek., o šoninio – iki 4 m/sek.

Mokymo procesas – gana ilgas ir sudėtingas, vyksta etapais. Pirmiausia išmokstama tiesiai ir tvirtai riedėti pakilimo taku, vėliau seka nevaldomi šuoliukai (kai riedėdamas taku, sklandytuvas šokinėja aukštyn-žemyn), po to šuoliukai su išlaikymu (valdomi), „skutamieji“ skrydžiai (atsiplėšus nuo žemės). Kai mokyklos kursantas ore praskrenda visą taką, tuomet vyksta jo „krikštynos“ – pilotui… įspiriama į užpakalį. Tokia tradicija…

Visų treniruočių tikslas – patekti į kasmet rugpjūčio pabaigoje Kėdainiuose (ten – pagrindinė B. Ožkinio aviacijos mokyklos bazė) vykstančias varžybas. Jose dalyvauja jau gavę skraidymo licenzijas vaikai. Šiemet antalksniškiai iš šių varžybų grįžo su medaliais. Jie tarp 9 dalyvavusių komandų užėmė antrą komandinę vietą, o Dominykas Žievys užėmė antrąją vietą ir asmeninėje įskaitoje (tarp 33 dalyvių).

Šiemet mokyklos užsiėmimus Antalksnėje lanko vaikai iš Ignalinos, gretimų kaimų, yra sklandytojų iš Švenčionėlių ir net Vilniaus. Mokykloje skraidyti mokosi vaikai nuo 8 iki 15 metų, tad šiemet du penkiolikmečiai mokyklą jau paliks. Be baigimo diplomų, jie iš jos išsineš skrydžių knygeles, kuriose duomenys apie realiai praskraidytas valandas, taip pat pažymas apie išlaikytus teorijos egzaminus. R. Žievį klausiu, ar šie mokyklėlės baigimo dokumentai suteiktų kokį nors pranašumą ar privalumą vėliau, vaikui stojant į aviacijos mokyklą? Raimundas tik rankomis skėsteli: „Deja, dėl Lietuvoje nesutvarkytos įstatyminės bazės, šie diplomai ir pažymos jokio pranašumo kol kas nesuteikia…“

Vaikų priėmimas į skraidybos mokyklą vyksta pavasarį. Reikia tėvų prašymo, gimimo liudijimo kopijos, atitinkamo sveikatos pažymėjimo ir dviejų fotonuotraukų. O svarbiausias „dokumentas“ – vaiko noras išmokti skraidyti. Todėl iš pradžių naujokui leidžiama be dokumentų pabandyti iki dešimties startų. Po jų vaikas apsisprendžia – nori mokytis ar ne. „Vėliau, proceso metu, nutariančių pasitraukti pasitaiko retai, tik vienas kitas. Būna, kai vaikas išeina, bet netrukus vėl sugrįžta“, – pasakoja instruktorius.

Mokslas nemokamas. Jį finansuoja B. Ožkinio aviacijos mokykla, o pakilimo tako įrengimo bei vaikų vykimo į mokyklą išlaidos – pačių vaikų, jų tėvų ir instruktoriaus rūpestis. Antalksnės mokyklėlė turi vieną sklandytuvą, kurį į orą lynu kelia specialus įrenginys su sunkvežimio GAZ–52 varikliu.

R. Žievys dar dėkoja šios mokyklos ir Ignalinos aerodromo įkūrėjui Rimvydui Maciulevičiui, už pagalbą – Ignalinos kultūros ir sporto centro direktoriui Darginui Mikėnui.

Paklaustas apie rytdieną, Raimundas sakė, kad naujų planų nekuria. Svarbu, kad mokyklėlė ir toliau veiktų. Stengsis gerinti ir mokymosi sąlygas bei pakilimo tako kokybę.

R. Žievio ir J. Baltakio nuotr.