Redakcijoje apsilankė iš Maksimonių kaimo kilęs, bet Kaune seniai gyvenantis, jau garbaus amžiaus Adomas Subačius, kuris prenumeruoja elektroninę „Mūsų Ignalinos“ versiją. Vėl pratęsęs prenumeratą, redakcijai paliko solidų rinkinį humoristinių savo pasakojimų (jų rinkinyje net 66), skirtų rinkimams ir rinkėjams. Pasakojimai ne tik pašiepiantys, bet ir pamokantys, turintys dozę išminties ir patirties. Jie parašyti iš dalies tarmiškai, ponas Adomas, kaip autorius, pasirašinėja Dzūku iš Ignalinos. Šiandien spausdiname pirmuosius jo pasakojimus.
Apie žmogaus gimimą
Mokslas, bra, seniai įrodė, kad žmogaus būdas, nu, karakteris, susiguli jam da negimus, motinos įščiose. Pirmą kartą šitas būdas pasireiškia per gimimą.
Va žmogus turi gimt po devynių mėnesių nuo pradėjimo. Ė kitas, dabak, nesilaiko šitos tvarkos, gulinėja sau ramiausiai ir šite pradyri viršaus porą nedielių ar net mėnesį. Tai koks, bra, iš jo bus darbininkas: visur ir visada vėluos, visur ir visada snūduriuos, per tokius ir kvorumas balsavimui nesusidarys.
Ė da kitas nenustygsta pilve, šokinėja, daužos ir septynių ar aštuonių mėnesių strykt – ir iššoksta. Va, šitas visur lįs, tribūnosan šokinės, daug žadės ir nieko netesės.
Normalus žmogus visur ir visada pirmiausia kiša galvą, apsidairo, apsiklauso ir tik tada jau lenda. Jis galva ir gimsta. Ė jeigu da gimsta diena dienon gamtos nustatytu laiku, šitokis žmogus visur bus savo vietoj, net Seime ar Vyriausybėj.
Kito tokis karakteris, kad gimsta kojom. Tai ir gyvena anas be galvos, visur lenda kaip kiaulė. Šitokį išmesi pro duris, tai inlįs pro lungų. Ė jeigu pateks valdžion, tai ir su pyragais jo iš ten neišprašysi.
Yra i tokių, katarie gimsta rankom. Šitokis jau gimdamas siekia rankom ką nugriebt. Žinok, anas kas būtų ir ką veiktų, visų gyvenimų stengsis tik stvarstyt ir stvarstyt. Jei tik galės, stengsis visą valstybę pastvert. Toks va, nar ir prezidentu pasidaryt.
Ėgi da yra tokių, katarie gimsta ažupakaliu. Tai anys gimdami ne rikteli žmogaus balsu, ė pirsteli ir orą pagadina. Šite tai visą gyvenimą smaradija aplinkų, ė jeigu patenka aukšton valdžios, tai ir visų valstybį.
Ale ne anys baisiausi. Kai katarie būva iš viso tokie išsikėtroję, kad neranda išėjimo, juos reikia išimt per viršų. Tep anys būva išsikėtroję ir gyvenime, lengvai ažblūdi, nu, paklysta tarp trijų medžių. Ir bala jų nematė, kad patys vargsta. Bėda, kad, patekę valdžion, anys gali prapuldyt kitus ar net visų valstybį.
Tai va, kai ateina rinkimai, mums pakiša balsavimui sąrašus, kataruose surašyti žmones, katarų nei regėjom, nei girdėjom, kas anys tokie. Tode turim reikalaut, kad prie visų pavardžių turi būti nurodyta, kaip tas pavardes turintys žmones yra gimę. Tada galima būtų balsuot sąmoningai, pamislijant, kokiosan pareigosan kokį galima rinkt, kokį kokiu viršininku galima būtų skirt ir kuriam kokį postą suteikt.
Apie kumeles ir kumelius
Su kumelėm ir kumeliais, bra, interesni dalykai dedas.
Va, sako, žmogus turi arklį ar dvi kumeles. Ė ištikrųjų anas turi kumelę, ne arklį: ne porą arklių, ė kumelę ir arklį ar dvi kumeles. Tik taip įprasta, kad ir arklį, ir kumelę vadina arkliu. Juos poroj gali kinkyt vežiman, plūgan ar kokian kitan jungan ir abu lygiai temps tą jungą.
Ė, bra, kumelės su kumeliu vienan jungan neįkinkysi. Kumelys piestu stojas, žvengia ant visos apylinkės, ė kumelaitė jauna, jeigu da ir mažai dirbus, šokinėja, spardos, kaip pasiutus, nasrų toža nesigaili. Visą pakinkymą tau sutraukys, jungą sulaužis ir da tave patį apkaliečis, nu, sužalos.
Tode gaspadorius ir nekinko kumelio vienan jungan su kumele. Pirma pasišaukia kanavalą, išguldo kumelį, nu, kiti sako – išromija, ė moksliškai iškastruoja, tada jau, kai kumelys pasidaro arklys, jį galima kinkyt poron su kokia nori kumele.
Šite, bra, yra ir su mūsų Seimo pazicija ir apozicija. Pozicija kaip kumelys – stojas prieš apoziciją piestu, laido gerklę ir visai nelinkus būt įkinkyta vienan jungan su apozicija. Ė apozicija toža, kaip jauna, mažai dirbus kumelaitė, vis šokinėja, vis derinas inspirt užpakalinėm kojom pazicijos kumeliui. Ką gaspadorius šitokioj padėty daro, jau pasakyta. Tik visa bėda, kad mūsų valstybėj nėr gero gaspadoriaus.
Taigi va, ir išeina, kad Seiman reikia rinkt ne ant visos valstybės žvengiančius kumelius, ė darbinius arklius, katarie ir pavieniui, ir įkinkyti poroj ramiai ir kantriai vilktų valstybės jungų.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!