Skip to content

Būsto dienos proga padėka rajono savivaldybei

MI informacija

Pasaulyje Būsto diena minima nuo 1986-ųjų metų. Lietuvoje šiemet ji pažymėta pirmą kartą. Spalio 1-ąją Vilniaus m. Rotušėje ta proga organizuotas šventinis renginys „Turiu būstą, kuriuo rūpinuosi ir kurį atnaujinu“. Buvo pagerbtos geriausios gyventojų ir organizacijų iniciatyvos, leidusios pagerinti gyvenimo kokybę ir kurti darnią gyvenamąją aplinką. Išdalinta apie 30 Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės bei Būsto valdymo ir priežiūros rūmų padėkų aktyviausiai būsto renovavimo klausimus sprendžiančioms savivaldybėms, daugiabučių namų bendrijoms, statybos ir komunalinio ūkio įmonėms. Vėliau koncertavo Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas dirigento Donato Katkaus.

Ignalinos rajono savivaldybei skirta Aplinkos ministerijos padėka už iniciatyvą ir pastangas parengti ir įgyvendinti „Ignalinos enervizijos“ programą, siekiant racionalaus energinių išteklių naudojimo ir gyvenimo kokybės pagerinimo. Aplinkos ministras padėką ir knygą apie būsto istoriją įteikė renginyje dalyvavusiam rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Vidui Kreivėnui.  Panašias padėkas gavo ir Zarasų bei Visagino savivaldybės. Ignalinos ir Dūkšto miestų bei Vidiškių energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos „Ignalinos Enervizija“ rengimui įsipareigota finansuoti 100 proc. parengimo išlaidų. Rengiant Programą, rajono savivaldybės iniciatyva atrinkti daugiausiai energijos (t. y. nuo 140 kWh vienam  kvadratiniam metrui per metus) suvartojančių daugiabučių namų. Savivaldybės administracija sudarys partnerystės sutartį su tų namų administratoriumi UAB „Ignalinos butų ūkiu“, bus sertifikuotas  atrinktų pastatų energinis naudingumas ir parengti investiciniai pasiūlymai, o gautų rezultatų pagrindu parengta Energinio efektyvumo didinimo programa, kurią tvirtins rajono taryba.

Renginio dalyvius sveikinęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas priminė, kad Lietuvoje apie 90 proc. žmonių turi nuosavą būstą. Ministras pažymėjo, kad rūpinantis būsto plėtra labai svarbus visų – mokslininkų, statybininkų, architektų, namus prižiūrinčių įmonių ir gyventojų – bendradarbiavimas. Europos nuosavo būsto turėtojų vidurkis siekia tik šiek tiek daugiau nei 50 proc. Kitose šalyse žmonės labiau linkę nuomotis butą ar namą, o lietuviai  nori turėti savo stogą virš galvos.

„Apie būstą turėtume kalbėti ne kaip apie problemą, o kaip apie pagrindinę žmogaus teisę. Savo namuose turime jaustis saugūs, kad galėtume pasakyti: mano namai – mano tvirtovė“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas, pasidžiaugęs, jog labai simboliška Būsto dieną minėti pagrindiniame istoriniame sostinės būste – Rotušėje.

Pranešimą renginyje skaitęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Jurgis Vanagas trumpai apžvelgė būsto keitimąsi ir jo suvokimą įvairiais istoriniais laikotarpiais. Kalbėdamas apie miestų augimo tendencijas jis pažymėjo, kad miestai ypač sparčiai augo XX a. Lietuvoje apie 1940 m. miestuose gyveno maždaug 30 proc. žmonių, o dabar – apie 70 proc. Pateikta įdomių skaičiavimų, kiek gi žmogui apskritai reikia turėti nuosavos erdvės. Lyginant su kitais europiečiais, lietuviai gyvena gana ankštai. Gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, sudaro apie 14,5 m2, kai pageidautinas plotas yra apie 20 m2 Taigi Lietuvai, kuri dabar lenkia tik Latviją ir Lenkiją, dar reikia gerokai pasistengti.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *