Taip jau nutiko, kad dėl gausios kandidatų į Seimo narius ir partijų reklamos nepavyko greičiau išspausdinti rašinio (kaip ir rašinių apie šventes Mielagėnuose, Strigailiškyje ir kitur, jie pasirodys vėliau) apie Ignalinoje vykusią tradicinę Rudens gėrybių ir amatų mugę. Jos dalyviai iki šiol gerai prisimena ir tarpusavyje dalijasi maloniais prisiminimais bei įspūdžiais, likusiais po šios rudens šventės. Apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą ant Ladakalnio, kur ji tądien pasodino du ąžuoliukus, jau rašėme. O nusileidusi nuo Ladakalnio, Jos Ekscelencija atvyko į Ignaliną, į nuo ryto šlamėjusią tradicinę Rudens gėrybių ir amatų mugę. Mugė šiemet buvo gausesnė ir triukšmingesnė, nes daugelis į ją atvyko tiesiog pažiūrėti gyvos, ne per televizorių matomos, Prezidentės. Nesutrukdė nė vis lietumi ašarojęs vėjuotas oras. Bet apie viską iš eilės.
Mugę paskelbė rago garsai
Mugės išvakarėse praūžus vėtrai, rajone buvo išversta daugybė medžių, jais užtverti keliai, nutrauktos elektros linijos, tad šio renginio organizatorius persekiojo nerimas, kad į mugę gali susirinkti ne toks gausus dalyvių būrys, kaip laukiama. Bet nuogąstavimas nepasitvirtino. Dar gerokai prieš mugės pradžią visą gatvės atkarpą nuo Laisvės aikštės iki Muzikos mokyklos sausakimšai užpildė įvairių vaismedžių, vaiskrūmių ir dekoratyvinių gėlių prekeiviai iš Panevėžio, Kauno, Utenos ir kitų aplinkinių rajonų, pro kuriuos net pirkėjams bei smalsuoliams nelengva buvo prasibrauti. Susidarė nemažos eilės įsigyti sodinuką, medaus ar kitokių rudens gėrybių. Perpildyta buvo ir Laisvės a., papuošta visų rajono seniūnijų ir mokymo įstaigų išradingai įrengtais kiemeliais. Prie jų šliejosi įvairių amatų meistrai, atskiri žemdirbiai, pageidaujantys parduoti šį rudenį subrandintą gausų derlių.
Mugės organizatoriai, pamatę tokį vaizdinį, patys netikėjo, kad, nepaisant prasto oro, susirinks tiek daug publikos ir visų dalyvių nuotaika bus tokia giedri ir pakili. Pasak šios šventės scenarijaus autorės Jolantos Narbutaitienės, pakeliui į mugę ji susitiko jauną kaimynų bernioką, kuris netikėjo, kad ši šventė padės ir jam pataisyti prastą nuotaiką. Lietuvėlėje dabar viskas sujaukta. Jauni žmonės vaikščioja be darbo ir galvoja, kaip greičiau iš jos išvažiuoti. Vis dėlto, mugės vedėja įtikino tą vaikį užsukti į renginį, sakydama, kad jame jis pamatys, jog rajone yra daug žmonių, kurie šauniai dirba ir, įveikdami visas negandas, dar sugeba ir deramai pasilinksminti. Vėliau Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus vadovė Marijona Lukaševičienė tuo įtikino ir tą bernioką. Pasidžiaugti ignaliniečių pasiekimais atvyko net svečiai iš Lenkijos bei Čekijos – Serocko bei Prachaticės miestų – kartu su jų vadovais – burmistru Silvestru Sokolnickiu ir meru Martinu Maliu.
Mugės oficialią pradžią paskelbė į sceną pakilęs rajono meras Bronis Ropė. Jis pasidžiaugė, kad, nepaisant prasto oro, į šią tradicinę rudens šventę sugužėjo gausus rajono žemdirbių būrys, galintis pradžiuginti savo svariais pasiekimais. Taip pat pranešė, kad aikštėje laukiama atvykstant Prezidentės. Už šią malonią žinią merui dėkojo rajono ūkininkai, įteikdami jam iškeptos šviežios duonos kepalą. Kai meras išskubėjo prie Ladakalnio pasitikti Prezidentės, mugės šventę paskelbė į svečius atvykęs Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos mokytojas Arūnas Stonkus, pūsdamas lietuvišką ragą.
Po to aikštėje suskambo rajone gerai žinomų „Almajos“, „Keizių“, „Ringės“ ir „Lanksvos“ liaudies muzikos kapelų trankios melodijos ir skambios dainos. Joms skambant, autoritetinga komisija, vadovaujama Lenkijos Serocko miesto burmistro S. Sokolnickio, išsiruošė apžiūrėti seniūnijų kiemelių ir nuspręsti, kam iš jų paskirti tris premijas.
Galinėjosi galiūnai
Kol vyko ši apžiūra ir skambėjo muzika, daugelis mugės dalyvių stebėjo ant šalia scenos įrengtos pakylos vykstančias rajono seniūnijų galiūnų varžybas. Nors jų gretos buvo negausios, bet varžytuvės – atkaklios. Raumeningi vyrai kėlė 125 kg štangą, nešė po 45 kg sveriančius maišus, ištiestomis rankomis laikė 25 kg maišą ir traukė dviejų tonų automobilį. Jau nuo varžytuvių pradžios geriau sekėsi Didžiasalio sen. stipruoliui Romui Matiešai. Daug kas manė, kad jis ir taps nugalėtoju. Jis daugiausiai kartų iškėlė štangą, o automobilį nutempė vos per 21 sekundę, kai kiti varžovai užtruko daugiau nei po minutę. Bet koją jam pakišo pernelyg ilgas dviejų maišų nešimo laikas. Jo varžovas iš Ignalinos m. seniūnijos Edvinas Bagdonavičius visas rungtis atliko labiau susikaupęs, todėl jam atiteko pirmoji vieta, aukso medalis, firminiai marškinėliai, Visuomenės sveikatos biuro kepuraitė bei vienkartinis abonementas į baseino ir pirties kompleksą. Be abejo, nugalėtojui įteiktas ir pagrindinis, „Mūsų krautuvėlės“ savininko Kęstučio Žemaičio įsteigtas, penkių bulvių maišiukų prizas. Neliko be apdovanojimų ir antros bei trečios vietos prizininkai – R. Matieša bei Mindaugas Bunoras iš Ceikinių sen.
Vos tik baigėsi galiūnų varžytuvių iškilminga apdovanojimų ceremonija, mugėje kilo dar didesnis šurmulys, nes aikštėje pasirodė Prezidentė D. Grybauskaitė.
Prezidentė pagerbė krašto ūkininkus
Šalies vadovę aikštėje pasitiko meras B. Ropė, jis įteikė gėlių puokštę ir kvietė paragauti ūkininkų keptos duonos.
„Šį rudenį turime kuo didžiuotis – visoje Lietuvoje užderėjo gausus derlius. Amatų ir rudens gėrybių šventė suteikia progą sutelkti bendruomenę ir visiems kartu pasidžiaugti darbo rezultatais. Ignalinos kraštą garsina darbštūs ir kūrybingi žmonės. Ignalinos krašto ūkininkams tenka išlieti daug prakaito ir parodyti daugiau sumanumo, nes dirba nederlingą žemę. Todėl šis derlius dar labiau vertingesnis“, – sveikindama ignaliniečius sakė Prezidentė. Jos Ekscelencijai dovanotas amatų meistrės M. Lukaševičienė dirbinys iš vilnos bei krepšys krašto gėrybių. Taip buvo „sulaužyti“ pirminiai D. Grybauskaitės ketinimai (kai prieš kelias dienas iki mugės vizito detales derino Prezidentūros atstovai) po mugę pavaikščioti be sveikinimų, kalbų, dovanų ir kitos reklamos.
Prezidentė ne tik sveikinimo kalbą pasakė, bet kartu su meru apdovanojo geriausius rajono ūkininkus, konkurso „Metų ūkis 2012“ nugalėtojus. I-ąją vietą užėmė Rimas ir Neringa Grikiniai (Salomenkos k., Mielagėnų sen.), II-ąją vietą – Valdas ir Aelita Kamarauskai (Zuikų k., Ignalinos sen.), III-iąją vietą – Vidmantas ir Irena Rukai (Ažėnų k., Kazitiškio sen.). Prizininkus sveikino bei dovanas jiems įteikė ir seniūnai, Kredito unijos Ignalinos skyrius, Žemės ūkio konsultavimo tarnyba bei kitos organizacijos. Šioms darbščioms ūkininkų šeimoms tai, ko gero, įsimins ilgai.
Apsilankė bemaž visuose kiemeliuose
Vėliau Prezidentė pasivaikščiojo po mugę, bendravo su žmonėmis ir aplankė bene visus išmoningai išpuoštus bei visokiomis gėrybėmis turtingus seniūnijų ir mokyklų kiemelius. Pirmiausia ji norėjo pamatyti vaikus. Visos rajono švietimo įstaigos buvo įsirengusios palapines, kuriose pristatė tai, ką geriausiai moka, ką gražiausio yra sukūrę. Tai ir mezginiai, karpiniai, suvenyrai, ir puošnūs valgiais nukrauti stalai. Vaikai skubėjo vaišinti Prezidentę, teikė jai dovanėles, drąsiai kalbėjosi, fotografavosi. Mokiniams ir darželinukams Prezidentė dalijo saldainius, negailėjo pagyrimų ir šypsenų. Saldainių išdalino ne vieną maišelį.
Mugėje Ignalinos krašto meistrai pristatė senuosius, bet dar gyvus amatus. Seniūnijų kiemeliuose galėjai pamatyti kaimo trobą, vilnos, pieno kelią, dirbančias verpėjas bei audėjas, net trijų kartų drožėjus. Buvo pristatyti kalvio, žvejo, medžiotojo amatai, išmaniųjų žolininkų produkcija, šluotų rišimas ir įvairus kulinarinis paveldas. Įdomiai į susitikimą su Prezidente reagavo senjorai. Štai Daugėliškio seniūnijos kiemelyje prie verpimo ratelio sėdėjusi taujūniškė Bronė Artimavičienė, palabinta Prezidentės, švytėjo kaip jaunoji. Laikydama ją už rankos, sakė: „Vaje, vaikela, kokia Tu jauna. Aš dabar, pamačius gyvą Prezidentę, gal net metais ilgiau gyvensiu…“.
Mugės dalyviai bei pati Prezidentė kviesti ragauti ir katiliuke virtų bulvių su lupena (Didžiasalio sen. kiemelyje), ir naminės duonos, įvairiausių sūrių, dešrų, rūkytų žuvų bei kvepiančių troškinių. Prezidentė viskuo domėjosi, viską apžiūrinėjo, daug klausinėjo ir negailėjo gerų žodžių ją vaišinti skubantiems kaimų žmonėms. Pas strigailiškėnus pamačiusi rūkytą seliavą, stebėjosi ir sakė pirmąkart tokią žuvį matanti, o pasakius, kad tai reliktinė lašišinė ežerų žuvis, dar labiau stebėjosi. Tad teko seliavą dovanų šalies galvai įdėti. Bevaikštinėdama noriai kam ranką paspausdavo, kam tiesiog nusišypsodavo. Kiekvienas galėjo prieiti, pakalbinti, įteikti lauktai viešniai dovaną.
Linkmenų seniūnijos kiemelyje dovanotas kalvystės darbas, Didžiasalio – Vaclovo Papšio drožinys, Ceikinių – didžiulis sūris su mažais sūraičiais. Dūkšto kiemelyje šalies vadovė vaišinta Rojaus sodo obuolių sultimis ir sūriu su obuoliais. „O kas tas Rojus“, – stebėjosi. Prezidentei paaiškinta, kad taip vadinamas prof. Adomo Hrebnickio muziejus Rojaus kaime.
Būta mugėje ir šiandienos atspindžių. Štai Ignalinos miesto seniūnija savo kiemelyje įsirengė tikrą sanatoriją su pirtele, garuojančiu kubilu, masažo paslaugomis, purvo vonia, sveikomis arbatėlėmis. Čia buvo pristatomas ir Ignalinos mineralinis vanduo, na, o visi norintys ragavo tame vandenyje raugtų agurkėlių bei sūdytos seliavos.
Mugėje taip pat prekiauta vaismedžiais, dekoratyviniais krūmais ir augalais, ūkininkų produkcija, tautodailininkų ir meistrų dirbiniais. Ignalinos viešoji biblioteka rengė loterijas, žaidimus, eksponavo krašto istoriją pristatančius leidinius ir knygas. Save parodė ir Lenkijos Serocko kraštas – svečių palapinėje buvo įvairių suvenyrų, leidinių, tradicinių valgių, Prezidentei dovanų įteikė ir Serocko burmistras S. Sokolnickis.
O kad pirkti ir vaikštinėti po mugę būtų smagiau, visus linksmino krašto kaimo kapelos bei, jau išvykus D. Grybauskaitei (mugėje ji užtruko beveik valandą), šaunieji „Ventukai“.
Paminėta Savivaldos diena
Ignaliniečius sveikino bei draugiško miesto pasiekimais džiaugėsi šventėje dalyvavę svečiai iš Serocko ir Prachaticės (Čekija) savivaldybių. Serocko burmistras S. Sokolnickis ir Prachaticės meras M. Maly įteikė apdovanojimus jiems labiausiai patikusiems mugės seniūnijų kiemeliams.
Meras B. Ropė padėkomis apdovanojo 19 Ignalinos kraštui ir savivaldai nusipelniusių žmonių. Už nuoširdų ilgametį darbą sveikinti tarybos nariai, seniūnai, seniūnaičiai, įvairių įstaigų ir įmonių darbuotojai. Meras pasidžiaugė, kad savivaldybei šios dienos išvakarėse Vilniuje, iškilmingoje aplinkoje, buvo įteikta „Auksinė krivūlė“ už aplinką puoselėjančius projektus ir darbus.
Atidarytas krašto muziejus
Pasibaigus mugei, šventinė eisena patraukė link Ignalinos krašto muziejaus. Iškilmingą akimirką skelbė dūdoriai, iš tolo švietė arkliuko tempiamas spalvingas vežimaitis ir mokyklų sukurti vėjo malūnai, žingsniavo mugės dalyviai ir svečiai.
Prie muziejaus durų visus pasitiko šios įstaigos direktorė Vida Beržinienė. „Man didelė garbė būti šių naujų ir gražių namų šeimininke. Stengsimės, kad mūsų muziejus būtų gyvas, įdomus, kad čia netrūktų lankytojų…“, – sakė ji. Simbolinę juostelę buvo pakviesti perkirpti rajono meras B. Ropė ir garbingi kraštiečiai – Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė bei profesorius istorikas Antanas Kulakauskas. Išties labai simboliška, kad Ignalina Muziejų metais įsirašė į Lietuvos muziejų istoriją.
Meras papasakojo muziejaus atsiradimo istoriją, sakė, kad ši akimirka jam labai jaudinanti, kadangi prieš keletą metų gimusi graži idėja pagaliau tapo realybe. Ignalina, kuri yra tikrai jaunas miestas (147 metai) turi moderniai įrengtas muziejines erdves, kuriose gali skleistis kūrybiškumas, įdomūs sumanymai, perteikiantys Ignalinos krašto istoriją, jo išskirtinumą, kultūrą ir paveldą. Šventės dieną muziejuje buvo pristatyti visi rajone veikiantys muziejai: Senovinės bitininkystės, Adomo Hrebnickio, plaktukų ir kt. Parengtos ekspozicijos apie atskiras seniūnijas. Pasak mero, reikėjo labai pasistengti, kad šis muziejus atvertų duris. Pagrindiniai darbai Ignalinoje vyksta naudojant Europos Sąjungos lėšas, tačiau ES neremia naujų objektų, o savivaldybės biudžetui tai būtų buvusi nepakeliama našta, todėl reikėjo ieškoti kitų būdų. Pagalbos sulaukta iš Kultūros ministerijos. Meras dėkojo daug pagelbėjusiems kraštiečiams I. Seliukaitei bei prof. A. Kulakauskui. Svečiai muziejui linkėjo surasti savo veidą, būti išskirtiniu, nes XXI a., pasak kalbėjusių, niekas jau nesitiki pamatyti naujo muziejaus kaip eksponatų sankaupos. Tai turi būti atvira kultūros įstaiga.
I. Seliukaitė pažadėjo visada padėti muziejaus darbuotojams ir suteikti naudingų patarimų. Muziejaus atidaryme taip pat dalyvavo dabar žemės ūkio ministerijoje dirbanti, o anksčiau Ignalinos etninės veiklos centrui vadovavusi, Lina Bukauskienė. Ji naujajai kultūros įstaigai linkėjo gražios ateities ir dovanojo knygą „Lietuvos tautinis paveldas – tautiniai amatai“.
Svečiams buvo įteiktos rudens gėrybių dovanos, padėkos, vaišintasi muziejaus atidarymui pagamintais saldainiais. Susirinkusius pradžiugino mažosios Viltės pasirodymas. Mergaitė gražiai tarmiškai papasakojo Ignalinos miesto legendą.
„Gerai, kad, kurdami dabartį, nepamirštate ir praeities, savo pamatinių vertybių“, – sakė Lenkijos Serocko miesto burmistras, Ignalinos garbės pilietis S. Sokolnickis. Jis džiaugėsi dalyvaudamas svarbiame renginyje ir muziejui dovanojo maždaug XI a. bronzinio plaukų segtuko kopiją (originalas saugomas Varšuvos archeologijos muziejuje).
Dovanų naujajam muziejui atvežė ir seniūnijos. Ceikiniai direktorei įteikė „samavorą“ ir atliko dainą apie jį, Kazitiškis – senovines, namuose drožtas slides („nartus“), Dūkštas – verpimo ratelį, Didžiasalio vyrai atnešė girnapusę, Vidiškės – seną lovatiesę ir kilimėlį, „palavinu“ vadinamą, Daugėliškis – kailinius, o Ignalina – mineralinio vandens ir reklaminį stendą…
Taip spalio 6-oji Ignalinai tapo svarbia miesto istorijos dalimi, gražiu prisiminimu, įprasminančiu nuveiktus darbus.
Autorių nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!