Ruduo – toks metų laikas, kai medžiai pasėja savo spalvų paletę: raudonus, gelsvus, žalsvus lapus ir taip mums primena, kad dienos trumpėja, o naktys – ilgėja. Tačiau kuriančiam žmogui ruduo – poezijos metas ir tuo mes įsitikinome spalio 13 d. Dietkauščiznos kaimo bibliotekoje vykusioje literatūrinėje popietėje „Gyvenimas – kaip paukščio skrydis“, skirtoje šio krašto poetei Veronikai Eitminavičienei.

Tądien susirinko nemažas būrys Veronikos poezijos gerbėjų, buvusių mokinių. Renginio pradžioje bibliotekos vedėja Vanda Lazareva papasakojo apie jubiliatę. Daug gražių ir šiltų žodžių išsakė jos sesuo Marytė Čepulienė, kurį šiai progai sukūrė eilėraštį. Renginyje dalyvavo dvi buvusios Veronikos mokinės: Tverečiaus kaimo bibliotekos vyr. bibliotekininkė Edita Martinėnienė ir Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro direktoriaus pavaduotoja Audronė Petrovienė. Kalbėdamos apie savo pirmąją mokytoją, jos negailėjo gražių ir šiltų žodžių, pasidalino prisiminimais apie mokyklinius laikus. Kadangi mokytojos gėlyną pavasarį puošia lelijos, o rudenį jos nežydi, tai mokinės, tarsi susitarusios, padovanojo lelijų vazonėlius, kurie ilgai džiugins savo žiedais.

Bernotų kaimo bibliotekos vyr. bibliotekininkė Audronė Filipavičienė sveikino mokytoją, kaip buvusią kaimynę, ir linkėjo sveikatos,  kūrybinės sėkmės.

Tą dieną daug gražių žodžių gerbiamai Veronikai išsakiau ir aš, šių eilučių autorė, nes mane visada žavėjo mokytojos entuziazmas. Nors ji nebuvo mano pirmoji mokytoja, tačiau taip jau atsitiko, kad mes tapome kolegėmis: abi rašome eilėraščius ir esame Ignalinos viešosios bibliotekos literatų klubo „Lelija“ narės.

Padėkos žodį tarė ir bibliotekos šeimininkė, kuri įteikė Veronikai padėkos raštą už kūrybinį indėlį savame krašte.

Visi renginio dalyviai buvo pakviesti puodeliui kavos, dar skambėjo dainų žodžiai, prisiminimai…

Žinomas poetas Justinas Marcinkevičius rašė: „Poezija aktyviau, nei kiti menai, kovoja prieš „sudaiktėjimą“. Ji gali įkvėpti dvasios daiktui, atgaivinti jį, paversti žmogaus draugu ir pagalbininku. Ji taip pat siekia išlupti daiktą iš žmogaus krūtinės ir jo vietoje vėl įstatyti širdį“. Tegul poezija visada bus Jūsų gyvenimo ginklas…