– Gyvenu viename iš rajono daugiabučių. Pastaraisiais metais buto šildymas vis brango, todėl atsijungiau nuo centrinio šildymo ir šiuo metu šildausi elektra. Su tuo šilumos tiekėjas nesutiko ir toliau siunčia man sąskaitas už šildymą motyvuodamas, kad sutikimo atsijungti nuo centrinės sistemos nedavė, todėl aš privaląs mokėti, nors bute net neturiu radiatorių. Ar teisėtai elgiasi šilumos tiekėjas? Ar privalau mokėti už šilumą, jei ja nesinaudoju?

Eugenijus GAŠČENKA

VARTOTOJO TEISĖ PASIRINKTI PASLAUGOS TEIKĖJĄ

LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. nustatyta, kad vartotojai turi teisę savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją) ir apmokėti tik už parduotą prekę ar paslaugą.

TEISMŲ PRAKTIKA

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – LAT) civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005 yra išaiškinęs, kad valdžios institucijų apribojimai nepaneigia vartotojų teisės nutraukti šilumos vartojimo santykius (sutartį), nes šilumos vartojimas yra paslaugos vartojimas, taigi – ne pareiga, o teisė. Šalis gali įgyvendinti savo valią atsisakyti paslaugos, bet tai turi būti atlikta teisės aktų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant kitų vartotojų (o ne šilumos tiekėjų) teisių. Šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Tam reikia pertvarkyti daugiabučio inžinerinę įrangą ar bute esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas yra statybos darbų vykdymas ir turi būti atliekamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, pagal kurią šiems darbams nereikalingas joks projektas ar leidimas.

Be to, LAT nurodė, kad byloje turi būti taikomos ir Vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostatos. Vartotojas turi pareigą apmokėti tik už gautą prekę ar paslaugą, todėl jei vartojimas buvo nutrauktas, tai iš buvusio abonento negali būti išieškotas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją. Tai prieštarautų vartotojo teisei pirkti prekes ar paslaugas savo nuožiūra bei tam, kad turi būti apmokama tik už parduotą prekę ar paslaugą.

Analogiškai nusprendė ir Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-16-124/2012, atmetęs šilumos tiekėjo reikalavimus apmokėti už vartotojams faktiškai nepatiektą šilumos energiją. Jau įsiteisėjusiame sprendime nurodyta, kad vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją.

Daug vilčių šilumos tiekėjų engiamiems žmonėms suteikė 2012 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis, kuria patenkintas prašymas įvertinti ūkio ir energetikos ministrų patvirtintomis taisyklėmis nustatyto atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo teisinio reglamentavimo atitikimą (t. y. žmonės privalo pateikti prašymą savivaldybei, gauti projektavimo sąlygas ir šilumos tiekėjo sutikimą atsijungimui nuo centralizuoto šilumos tiekimo) LR statybos ir šilumos ūkio įstatymams bei LR Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimui Nr. 208 „Dėl LR statybos įstatymo įgyvendinimo“. Kol bus nagrinėjama ši LVAT norminė byla, visi šildymo būdą pakeitę vartotojai gali prašyti teismų stabdyti jiems šilumininkų keliamas bylas dėl tariamų skolų už centralizuotą šildymą, kuriuo jie faktiškai nesinaudoja.

IŠVADA

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad vartotojas turi pareigą apmokėti tik už gautą prekę ar paslaugą, todėl jei vartojimas buvo nutrauktas, tai iš buvusio abonento negali būti išieškotas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją.

Atkreiptinas dėmesys, kad jei keičiant šildymo būdą nebuvo laikytasi teisės aktais nustatytų reikalavimų, tai atsijungimas bei sutarties dėl tiekimo ir vartojimo nutraukimas yra neteisėtas. Tokiu atveju šilumos tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, kuri turi būti įrodyta ir patirta tik dėl neteisėto atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos, tačiau visais atvejais negali būti reikalaujama mokėti už paslaugą arba prekę, kuri nebuvo suteikta.

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite siųsti tiesiogiai šios rubrikos konsultantui elektroniniu paštu juristas.ignalina@gmail.com arba palikti klausimą paskambinę MI redakcijos telefonais (8~386) 52234, 53702 (po 18 val.).

Dėl privačios teisinės konsultacijos galite registruotis telefonu 8~624 83459. Anonimiškumas garantuojamas.

Laukiame Jūsų, mieli skaitytojai, klausimų!

Pastaba. Šiame straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami 2012 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Šie paaiškinimai yra autoriaus nuomonė, kuri nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama oficialiuose teisiniuose ginčuose.