Rajone, kaip ir Lietuvoje, mokyklos dėl skaudžių, bet suprantamų, priežasčių tuštėja, tarsi vieniši našlaičiai lieka tušti jų pastatai. Tad rajone gimė ir skinasi kelią į gyvenimą gražus (ir labai ūkiškas) sumanymas buvusių mokyklų pastatų nepalikti likimo valiai, juos vėl pripildyti gyvenimo šėlsmo. Taip atgimė buvęs Rimšės mokyklos pastatas, po jo šypsenomis, muzikos ir dainų garsais prisipildė ir Mielagėnų mokyklos rūmas. Lapkritį ar gruodį taip dar turi atsitikti ir Linkmenyse. Tiesa, skirtingai nuo minėtų vietovių, Mielagėnuose mokyklos pastatas dar tebėra mokykla, nes čia mokosi pradinukai… 

Tądien Mielagėnuose klegėjo žmonių balsai, skambėjo muzika ir dainos. Į renovuotą ir bendruomenės poreikiams pritaikytą mokyklą susirinko mielagėniškiai ir svečiai. Mat į nauja gyvybe ir spalvomis nušvitusį pastatą keliasi seniūnija, kaimo seklyčia, biblioteka, miestelio bendruomenė, veiks policijos nuovada. Pastatas bus svetingas ir neįgaliesiems, nes yra pritaikytas turintiems specialių poreikių žmonėms, jiems įrengtas liftas.

Dar prie uždarytų durų, atėjus, trankiais maršais pasitiko vietos armonikieriai, lūkuriavo būrelis svečių: rajono meras Bronis Ropė, Mielagėnų seniūnė Milda Bielinienė, renovavimo darbus atlikusios UAB „Meleksas“ vadovai. Meras, seniūnė ir „Melekso“ darbų vadovas Arvydas Matuzas perkirpo simbolinę juostelę, o seniūnė, gavusi iš statybininkų raktą, atrakino naują paskirtį įgavusio rūmo duris. Į vidų žengta su Dievo žinia ir pritarimu, nes pastatą palaimino ir pašventino Mielagėnų dvasiškieji tėvai – klebonas kun. Marijonas Savickas ir kun. Antanas Valatka.

– Čia gyvenu ir dirbu beveik 30 metų, tad pažįstu kiekvieną žmogų, mane jaudina ir džiugina visi geri pasikeitimai miestelyje, o šiandien – vienas iš tokių, – sakė kun. Marijonas.

Vėliau, jau salėje, jis įkurtuvių proga pastato šeimininkams padovanojo šventą paveikslą „Paskutinė vakarienė“.

– Gyvenkit čia, kaip viena darni šeima, – linkėjo kunigas.

Šis Mielagėnų projektas, kaip ir kiti rajone vykdomi, yra remiamas ES. Jis vadinasi „Mielagėnų mokyklos pastato pritaikymas bendruomenės poreikiams ir aplinkos bei viešųjų erdvių sutvarkymas“. Kas padaryta? Sutvarkytas pastato stogas, apšiltintas fasadas, pakeisti langai ir durys, atlikta vidaus patalpų renovacija. Prie pastato įrengtos automobilių stovėjimo ir vaikų žaidimų aikštelės. 

Visiems sugužėjus į vidų ir kunigui su švęstu vandeniu iš visų pakampių vaikant paskutinius pasislėpusius nelaibuosius, renginio dalyviai smalsiai šmirinėjo po visas patalpas, kažkas žinantis vis aiškino – va, čia bus seniūnės kabinetas, va, ten – įsikurs socialiniai darbuotojai. Bibliotekininkė kvietė į savo pastogę, apstatytą naujais baldais. Kai visi viską apžiūrėjo ir apšnekėjo, susirinko į salę, kur buvo daug kalbų, sveikinimų ir linkėjimų, vėliau muzikos ir dainų, nuoširdžių pokalbių.

– Pagaliau ir Mielagėnuose turim svarbių darbų rezultatą. Pastaruoju metu visame rajone matomi visų mūsų pastangų vaisiai – gražėja pastatai ir viešosios erdvės. Europa remia tuos, kurie dirba, veikia ir kurie sugeba pasiimti tą paramą, o ji lengvai nedalijama, reikia įrodyti, ko esame verti“, – sakė meras B. Ropė. 

Jau tapo įprasta atidarant renovuotas patalpas teikti dovanas ir padėkas, tad jų nestigo ir Mielagėnuose. Gavo jų projektui vadovavusi seniūnė bei statybos darbus atlikusios UAB „Meleksas“ darbuotojai. Vėliau meras padėkos raštais ir dovanėlėmis apibėrė didelį vietos saviveiklininkų būrį. Atrodo, niekas nebuvo pamirštas.

– Čia visiems užteks vietos. Žmonės ateis tvarkyti savo reikalų, spręsti problemų, čia jie linksminsis, bendraus, leis savo laisvalaikį. Mielagėniškiai šaunuoliai, jie nesnaudžia, patys rengia miesteliui reikalingus projektus, tvarko viešąsias erdves, rengia prasmingas šventes“, – iškilia akimirka mėgavosi ir pabaigtais darbais džiaugėsi seniūnė M. Bielinienė.

Viena iš miestelio gražinimo iniciatorių ir projektų įgyvendintojų yra bendruomenės vadovė Valė Švarcienė, tad už aktyvumą ir vaisingas pastangas jai taip pat padėkota.

– Tai žmogus, kuri aukoja savo laiką ir jėgas, niekad nestokoja idėjų ir optimizmo, – įteikdama jai dovanas, sakė seniūnė.

Dalyvavusi Ignalinos viešosios bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė džiaugėsi, kad per trumpą laiką rajone naujose patalpose atidaroma jau trečia biblioteka. Jai, kaip ir dera tokiais atvejais, linkėta gausaus lankytojų būrio. 

Mielagėnų šventėje su dovanomis apsilankė ir kitų seniūnijos bendruomenių – Krikonių ir Gilūtų – atstovai, mielagėniškius sveikino Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė. Po kalbų ir linkėjimų scena atiduota mūzoms. Koncertavo Mielagėnų saviveiklininkai, po jų griežė šaunioji Ignalinos muzikos mokyklos kapela „Almaja“.

Mielagėnuose mokykla turėjo senas tradicijas. Pokaryje buvo progimnazija,  vėliau – vidurinė mokykla, jau mūsų dienomis – pagrindinė su dviem skyriais, dabar liko tik pradinė. Praradusi nepriklausomybę, glaudžiasi prie Vidiškių gimnazijos. Tačiau dar gyvuoja, vaikų juokas ir klegesys čia dar ne vakar diena. Mokosi 17 mokinių (8 iš jų – ikimokyklinukai).

Seniūnijai persikėlus į naujas patalpas, be judesio lieka senasis dviaukštis pastatas. Koks jo likimas? Atrodo, ir jam liks vietos po saule. Senojo seniūnijos pastato prašo klebonas M. Savickas. Senelių globos namų reikmėms, nes tuose namuose jau ankšta.

Autoriaus nuotr.