Skip to content

Sušelpkime ponus ubagus

MI informacija

Ar paaukojote produktų „Maisto bankui“? Ne? Tai kodėl esate tokie nesusipratę ir nedalyvaujate tokiose gerose ir taip plačiai išreklamuotose akcijose? Juk tikrai galėjote nupirkti vargšams nepasiturintiems Lietuvos gyventojais to, ko patys nevalgote.

Tikrai, argi gaila žmonėms, kurie patys negali (visi puikiai žinome, kad nemaža dalis paprasčiausiai nenori, tingi) užsidirbti.

Šeštadienį tokia maisto rinkimo akcija Ignalinoje surengta. Labai įdomu buvo pasižiūrėti, ko gi prašoma nupirkti nepasiturintiems. Štai iš kruopų pageidaujama grikių. Kokių nors kvietinių ar šiaip prastesnių – ačiū, nereikia. Dribsniai pageidautini su priedais, tie, kurie brangesni. Miltai ruginiai ir kvietiniai – rupaus malimo, irgi brangesni, mat, tokie esą sveikesni. Arbatos – irgi pageidaujama iš brangesnių, „Hibiscus“. Žuvų konservų – ką jūs, kokių žuvų, nereikia, vargšams tokie per prasti.

Štai todėl ir sakau – negražu gailėti kitiems to, ko pats nevalgai, ko pats sau ne visada nusiperki, nes tai šiek tiek brangoka, yra pigesnių ir visai neblogesnių produktų.

Ir dar – kažkodėl prisiminiau, kaip anais laikais, kai teko skurdžiai pagyventi, sakysim, studentaujant, tai ir žuvies konservai tikdavo: išsivirdavome košės, kilkės pomidorų padaže dėžutę įversdavome ir kirsdavom, gruziniška arbata užsigerdami.

Bet tai būdavo anais laikais, kai, kaip kiekvienas gali sužinoti, dejuojančių varguolių pasiklausęs, visi gyvendavome geriau. Dabar visi esame nuvaryti, suvargę, todėl reikia visokių maisto bankų, bet prasto maisto, tokio, kuriuo anksčiau daug kas būdavo patenkintas, varguoliams nereikia, nes jie gyvena prasčiau.

Ar čia galai su galais sueina? Atrodo, ne, jeigu anais gerais laikais maistas buvo geras, tai kodėl jis dabar vargstantiems netinka?

Gal, sakau, prastesnio produkto į degtinę neiškeisti, nedaug kas pirkti norės, o ir pardavęs nedaug gausi, dar ir bambaliui nesurinksi.

O gal, sakau, viskas paprasčiau paaiškinama? Na, kas gali paneigti, kad iš gerų produktų maisto banko darbuotojai sau nieko neišsirenka?

Neseniai vienas toks vargšas iš televizoriaus ekrano gyvenimu skundėsi, žadėjo eiti prie Seimo langų daužyti. Yra toks dizaineriu besivadinantis Juozukas – Juozas Statkevičius, tas pats, kuris su kita vargše menininke Dalia Ibelhauptaite mėgsta papietauti nuskristi į Londoną pas Oliverį. Tačiau mūsų valdžia visiškai menininkais nesirūpina, todėl dabar jie pavakarieniauti namo parskristi jau nebespėja – nebėra popietinio lėktuvo iš Londono. Norėtų Juozukas ir į meilės miestą, kitaip tariant, šliundrų miestą Paryžių nuskristi pasivaikščioti – irgi nepatogu. Tikrai reikia mitinguoti ir protestuoti.

Nesakau, kad Lietuvoje nėra žmonių, kuriuos reikėtų sušelpti. Yra senukų, kurie kolchozuose negalėjo didesnės pensijos užsidirbti, yra invalidų, kuriems sunkiau darbo susirasti. Bet kai per televizorių pamatai prie maisto paketų dalintojų besistumdančią puikiai apsirėdžiusią ponią ir išgirsti jos skundą – girdi, ir džiovintų vaisių galėtų būti, ir geresnio šokolado… Čia kažkodėl iš savo vaikystės prisimenu: kai nori valgyti, apie keptus karvelius negalvoji.

Vis dėlto kažkas negerai mūsų valstybėje, jeigu vargšais vadiname tuos, kuriuos maitinti reikia delikatesais. Ir kas kaltas – skirstytojai ar dalintojai, ar tie, kurie iš viso to didelį triukšmą sukelia ir patys pasireklamuoja?

Beje, mėginau rasti, kokį atlyginimą gauna „Maisto banko“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė. Tiesiog įdomu buvo, reikėtų ją šelpti ar ne. Deja, tokių duomenų rasti nepavyko.    

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *